REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viename socialiniame tinkle jauna mama, pasakodama savo draugei įspūdžius iš gimdymo, pasidalino štai tokia informacija: „Jaučiau labai didelį artimųjų spaudimą, kad neketinu su gydytoja tartis iš anksto. Pasirodo, tarp mano artimųjų nėra nė vieno žmogaus, kuris nieko nemokėjo. Bet sužinojau, kad tas malonumas kainuoja apie tūkstantį litų – 800 gydytojui, 200 – akušerei. Paskui net neramu pasidarė: jeigu „užkurta” tokia nerašytų taisyklių sistema, gal be „dovanos” priežiūra bus prastesnė? Bet viskas buvo gerai”.

REKLAMA
REKLAMA

Privačiuose pokalbiuose medikai prasitaria, kad „dovanos“ imamos. Esą, žinodami apie menkus gydytojų atlyginimus žmonės tai bando kompensuoti, „atsidėkodami“. Ir tokią „padėką“ priimti nesą blogai. Klausai ir galvoji: o kodėl kitiems nereikia „atsidėkoti“ – juk yra nemažai profesijų, kurių atstovai gauna ir menkesnius atlyginimus? Tačiau medikai atremia: „kartais paimi tik todėl, kad pacientas nesupras ir įsižeis“, o atsidėkoti už gimdymą buvo priimta nuo senų laikų – moterys pribuvėjai dovanodavusios tai skarelę, tai rankšluostį. Tik mūsų pragmatiškais laikais dovanos įgavo pinigų pavidalą.

REKLAMA

„Pradedu abejoti, ar smulkaus kyšininkavimo problemą iš tiesų norima išspręsti. Be abejo, džiugu, kad šiemet Sveikatos apsaugos ministerija prisidėjo prie Lietuvos medicinos studentų akcijos šia tema, tačiau labai svarbu spręsti klausimą iš esmės, į pokalbį įtraukti gydymo įstaigų atstovus. Būtent jie turi užimti aiškią poziciją, kuri pacientams neleistų abejoti, kad jokių papildomų atsiskaitymų nereikia. Ligoninių, poliklinikų vadovai negali toleruoti net smulkaus kyšininkavimo – būtent tokia žinia paskatintų žmones pagalvoti, ar verta siūlyti papildomą atsiskaitymą“, – į klausimą, ar įmanoma iš mūsų medicinos įstaigų išguiti kyšininkavimą, atsakė „Tsparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, vien apie įstatymų pataisų ir naujų teisėkūros iniciatyvų tam nepakanka – būtina viešai ir aiškiai pripažinti, kad neoficialūs atsiskaitymai yra neteisėti ir nebūtini.

„Kyšininkavimas vis dar yra viena iš labiausiai paplitusių korupcijos formų mūsų šalyje. Dažniausiai kyšininkaujama būtent gydymo įstaigose, savivaldybėse ir tvarkant reikalus su Kelių policija. Be to, dauguma apsilankiusiųjų gydymo įstaigose mano, kad atsilyginus asmeniškai pagerėja paslaugų kokybė“, – atkreipia dėmesį S. Muravjovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto kyšininkavimas lėtai, bet mažėja. Pavyzdžiui, 2012 metų gruodį atlikto tyrimo duomenimis, manančių, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė priklauso nuo asmeninio atlygio medicinos darbuotojams buvo 26 proc., o 2013 metų pabaigoje dešimtadaliu mažiau – 18 proc. Manančių, kad kyšiai nelemia gydymo kokybės, dalis per tą patį laiką išaugo nuo 5 iki 10 proc.

„Tyrimo duomenimis, iki 50 litų kyšį davę prisipažino 21 proc. asmenų, per tą laikotarpį turėjusių bendravimo su medikais patirties, 26 proc. – nuo 50 iki 100 litų, 5 proc. nuo 100 iki 150 litų. Po 11 proc.pacientų teigė davę iki 200 ir iki 300 litų, 10 proc. – nuo 300 iki 500 litų, o 8 proc. – daugiau kaip 500 litų. Dar 8 procentai pacientų į šį klausimą neatsakė“, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas.

REKLAMA

„Analizuodami 2013 metų pradžioje parengtą pasaulio korupcijos baromentrą ir „Eurobarometro” duomenis pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai sveikatos apsaugos sektorių vertina kaip vieną labiausiai korumpuotų iš 8 tiriamų. Įdomu ir tai, kad pavyzdžiui vertindami teismų sistemą net 41 proc. respondentų teigė manantys, kad teismai yra labai korumpuoti, tačiau tik 4 proc. per paskutinius 12 mėnesių buvo turėję teisme kokių nors reikalų. Bet gydymo įstaigose per tą patį laikotarpį lankėsi net 59 proc. apklaustųjų, ir 21 proc. iš jų pasakė, kad buvo prašoma kyšio arba jie patys mano, kad iš jų buvo viliamasi gauti atlygį”, – pasakoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.

REKLAMA

Anot jo, išsamiausias pastarojo meto sociologinis tyrimas, atliktas Lietuvoje – 2011 metais sudarytas korupcijos žemėlapis, atliktas 2011 metais.

„ Lietuvą į apačią tempia smulkioji korupcija. Pagal kyšininkavimo indeksą tada pirmavo Kelių policija, o antroje vietoje buvo sveikatos sektorius. Jame didžiausi kyšininkavimo indeksai buvo respublikinėse ligoninėse, toliau miestų, rajonų ligoninės. Valstybinės gydymo įstaigos taip pat labai aukštai. O mažėja indeksas poliklinikose, ambulatorijose. Taigi, kuo aukštesnio lygio gydymo įstaiga, tuo dažniau jose lankęsi žmonės teigė, kad iš jų buvo reikalauta arba jie manė, kad iš jų yra tikimasi kyšio”, – sako R. Zienka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Priminęs, kad gavusi pranešimą, jog iš paciento reikalaujama kyšio, STT tirs tokį atvejį, o už kyšio davimą ir ėmimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis pridūrė: „Vis dėlto ne bausmės svarbiausia – reikia sukurti priemonių kompleksą, kuris padėtų išspręsti smulkaus kyšininkavimo problemas, kad žmonės nesijaustų nepatogiai ateidami į gydymo įstaigą be smulkios dovanos, kad negalvotų, jo bendrauti su gydytoju galima tik turint kišenėje stambesnę ar smulkesnę kupiūrą”

Naujas Lietuvos korupcijos žemėlapis STT užsakymu jau baigiamas rengti ir valdžios institucijoms bei visuomenei bus pristatytas birželio mėnesį.

Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų