Daiva Savickienė
Didžioji dauguma Panevėžio apskrities gyventojų neužtikrinti dėl savo šeimos finansinio saugumo, tačiau imtis veiksmų neskuba
Žmogus gali jaustis finansiškai saugus, jeigu atsitikus nelaimei jo šeimos padėtis stipriai nepablogėtų. Kitaip tariant, turi tam tikro turto, investicijų, kurios kurį laiką užtikrintų pragyvenimą. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma gyventojų nėra pasirūpinę finansiniu saugumu.
Nerimauja ne dėl to
Finansinį saugumą gali užtikrinti įvairūs dalykai – santaupos, akcijos, likvidus turtas, gyvybės draudimas ir pan. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu buvo atliktas tyrimas – norėta pasižiūrėti, koks gyventojų finansinis rezervas, kiek jų gyvena be vadinamojo atsarginio plano.
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos grupės vadovo Ernesto Skeberio, statistika rodo, kad smarkiai atsiliekame nuo Europos Sąjungos namų ūkių sukaupto finansinio turto. ES vidurkis yra 174 procentai BVP, o Lietuvos – vos 44 procentai.
Mus lenkia net Bulgarija, tos šalies gyventojų sukauptas finansinis turtas yra 57 procentai BVP. Lietuvoje tik kas dešimta šeima turi finansinį rezervą, kurio pakaktų 3–6 mėnesiams. O 90 procentų šeimų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.
Be to, tik trečdalis gyventojų ketina taupyti, o kas septintas apdraudžia gyvybę, tai yra pasirūpina gana greitu stambesnių lėšų gavimu. Pagrindinė apsidraudusiųjų grupė yra 36–45 metų. Apsidraudusių moterų yra daugiau nei vyrų. Tyrimas rodo, kad žmonės draudžiasi vėlai, kai vaikai jau būna paūgėję. Pastebėta, kad techninių darbuotojų, dirbančių pavojingesnėje zonoje, draudžiasi tik 13 procentų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas sako, kad 34 procentai panevėžiečių yra apsidraudę gyvybės draudimu, o šalies rodiklis – 15 procentų, Vilniaus apskrityje – tik 11 procentų.
„Taigi Panevėžio rezultatai atrodo neblogi, tačiau situacija nėra tokia pozityvi, kaip kad galima teigti iš pirmo žvilgsnio. Beveik 8 iš 10 panevėžiečių taip pat sako, kad jiems praradus darbingumą ar gyvybę, artimieji susidurtų su finansiniais sunkumais“, – teigė asociacijos prezidentas.
Per tyrimą domėtasi, kokių nelaimių labiausiai žmonės baiminasi. Apie nelaimę, per kurią žūtų ar taptų neįgalūs, nors kartą yra galvoję 68 procentai Panevėžio apskrities gyventojų. Kiti teigė niekada apie tai nesusimąstę.
Dauguma apklaustųjų nurodė norintys mąstyti tik apie pozityvius dalykus, 16 procentų tai nerūpi, nes stengiasi gyventi šia diena (šalyje – 9 procentai), 12 procentų nemano, kad nutiks nelaimė (šalyje – 8 procentai). Panevėžio, kaip ir visos šalies, gyventojai labiausiai bijo eismo įvykių. Tačiau, skirtingai nei kitų miestų gyventojai, nemažai panevėžiečių baiminasi nelaimės buityje, darbe, fizinio aktyvumo metu, tačiau ne taip bijo susirgti nepagydoma liga.
Paradoksas, tačiau baiminamasi ne to, ko derėtų. Statistika rodo, kad 73 procentų darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastis yra liga ir tik 25 procentai – išorinės priežastys (eismo įvykiai, traumos, savižudybės ir kt.).
Darbingo amžiaus vyrų miršta tris kartus daugiau nei moterų. Pasak E. Skeberio, eismo įvykiai sudaro tik labai mažą dalį nelaimių.
Iš anksto pasirūpinti papildoma finansine apsauga panevėžiečius paskatintų šeimos narių paraginimas, skaudi nelaimė, nutikusi artimiesiems, draugams, daugiau informacijos žiniasklaidoje šia tema, o 26 procentai atsakė, kad didesnės pajamos. Kad padidėjusios pajamos turėtų įtakos papildomam finansiniam saugumui, tvirtino net 41 procentas šalies gyventojų. Tiesa, ar jie, turėdami daugiau pinigų, tuo pasirūpintų, kitas klausimas.
Atvirkštinis santykis
Pasak A. Bakšinsko, Lietuvos gyventojai, spręsdami, ką drausti, neretai prioritetą atiduoda turtui. 2013 metais jie pasirašė 1,16 mln. sutarčių apdrausti turtą ir automobilį (įskaičiuojamas tik savanoriškas automobilio draudimas). Gyvybės draudimo sutarčių buvo tik 58 tūkstančiai. Gyvybės draudimas Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 30 procentų visos draudimo sutarčių rinkos, o Vakarų Europoje šis santykis atvirkštinis – gyvybės draudimas užima 60 procentų rinkos.
Tyrimas rodo, kad savo paties sveikatą ir gyvybę draustų 35 procentai Panevėžio gyventojų, tačiau panašiai tiek pat pirmiau draustų nekilnojamąjį turtą ir automobilį. Be to, per tyrimą net 52 procentai apklaustųjų buvo šeimos maitintojai, tačiau net 30 procentų pirmiau draustų vaiko sveikatą ir gyvybę ir tik 35 procentai – savo. Ir tik vienas procentas pagalvojo apie sutuoktinį.
„Norėdami pasirūpinti savo ir savo šeimos finansiniu saugumu, prioriteto tvarka turi būti draudžiamas šeimos maitintojas – tas, kuris gauna didžiausias pajamas. Jam žuvus ar praradus darbingumą, skaudžios nelaimės padariniai šeimai būtų švelnesni“, – pabrėžia A. Bakšinskas. Gauna daugiau, bet išleidžia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos grupės vadovo E. Skeberio teigimu, žmonės nerimauja dėl ateities, tačiau nieko nedaro. Priežasčių tam galėtų būti trys. Viena iš jų, vis dar žemas gyventojų finansinis raštingumas. Daugeliui trūksta net žinių, kaip tinkamai planuoti savo ir šeimos biudžetą.
Antrąja priežastimi galėtų būti faktas, kad neturime finansinės apsaugos tradicijų. Dauguma tai nelaiko nei būtinybe, nei prioritetu. O kitose šalyse draudimo tradicijos gilios.
Mums koją kiša ir praeitis. E. Skeberis priminė, kai sovietmečiu daugelis buvo apdrausti 1 000 rublių, tačiau nepriklausomybės laikotarpiu visa tai nuvertėjo. Tas neigiamas šleifas velkasi iki šiol. Jis svarstė, kad koją gali kišti ir išlaikytinių mentalitetas. Vis dar manoma, kad įvykus nelaimei galbūt padės valdžia.
Ne vienas apklaustasis tvirtino, kad finansiniu saugumu negali pasirūpinti dėl pinigų trūkumo. Tačiau statistika rodo, kad žmonėms lieka vis daugiau pinigų. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vis didesnei daliai gyventojų nuo pragyvenimo išlaidų lieka „laisvų“ pinigų. Be to, per pastaruosius trejus metus „laisvais“ pinigais disponuojančių gyventojų padaugėjo dvylika procentų – nuo 45 iki 57.
Vis dėlto, augant perkamajai galiai, žmonės netaupo ir tuos pinigus dažniausiai išleidžia patogesnei buičiai (47 procentai – būsto remontui ir baldams, 46 procentai – drabužiams, 21 procentas – automobiliui) ar poilsiui.
E. Skeberio teigimu, gyvenama šia diena.
„Naujesnis televizorius svarbiau nei artimųjų finansinis saugumas“, – konstatuoja jis. Tiesa, didelė dalis gyventojų turi pinigų einamosiose sąskaitose ar taupo „kojinėse“. Kita vertus, kaip minėta, tam tikrą finansinį rezervą turi tik 11 procentų gyventojų.
„Lietuvos gyventojai iš tiesų nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Ir tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio, o kartu ir įpročio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis ir vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl to nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama – netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti savo turtą ar prašyti socialinės paramos.
Tačiau klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks tų išmokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams? Pavyzdžiui, našlių pensijos dydis Lietuvoje tesiekia 70 litų“, – tyrimo rezultatus komentavo asociacijos prezidentas A. Bakšinskas.
