REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tautos balsas: antrai kadencijai D.Grybauskaitę palaimino tik ketvirtis Lietuvos rinkėjų

Referendume dėl VAE „ne“ naujai jėgainei pasakė trečdalis tautiečių

Džiugiai nusiteikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jos perrinkimą antrajai kadencijai naktį iš sekmadienio į pirmadienį pavadino istorine pergale ir sakė priimanti balsavimo rezultatus kaip didžiulį įsipareigojimą žmonėms.

„Priimu šį rinkimų rezultatą kaip didžiulį įpareigojimą ir įsipareigojimą jums visiems. Antrą kartą iš eilės Lietuvoje dar nebuvo išrinktas nė vienas prezidentas. Tai bus istorinė pergalė jūsų visų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentė, dėkodama ją palaikiusiems – tiems, kurie „balsavote už Lietuvos ateitį su šia prezidente“.

Panaši nuotaika tvyrojo ir pirmadienio vidurdienį prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje. Išrinktoji šalies vadovė pareiškė, kad rinkimai „buvo demokratijos, žodžio laisvės išraiškos rezultatas“.

„Kiekvienas žmogus turėjo galimybę laisvai pareikšti savo nuomonę (...) Jūsų valia ir balsai lėmė, kad dar penkerius metus mums teks dirbti kartu“, – sakė ji ir džiaugėsi, kad Lietuvos žmonės yra atsparūs provokacijoms, o „rinkimų rezultatus pradėjo lemkti ne pinigai, ne reklama, o nuoseklus darbas ir žmonių pasitikėjimas“.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kiek to pasitikėjimo iš tikrųjų yra?

Taip, dabartinė šalies vadovė, galima sakyti, parklupdė socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis už ją balsavo 57,87 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už socialdemokratą Zigmantą Balčytį – tik 40,14 proc.

REKLAMA

Bet rinkimuose dalyvavo tik 1 mln. 210 tūkst.741 į sąrašus įrašytas rinkėjas arba vos 47,31 proc. visų, turėjusių balso teisę. Kad ir kaip svarstysi, naują šalies vadovą rinko mažiau negu pusė mūsų tautiečių. Kiti neatėjo – gal laiko nerado, gal prasmės nematė? Sėdėjo sau tyliai ant sofutės ir mintijo: „O kas pasikeis, eisiu balsuoti ar neisiu? Juk taip jau yra buvę – mes (tauta) nusprendėme vienaip, o valdžia padarė savaip...“

Apie ką mes čia? Ogi apie tai, kad iš tiesų priežasčių džiūgauti antrai kadencijai perrinktai prezidentei nelabai yra. Juk iš viso į sąrašus buvo įrašyti 2 mln. 559 tūkst. 330 rinkėjų. Tad iš visų balso teisę II-ajame rinkimų ture turėjusių mūsų tautiečių „taip“ dar penkeriems metams D. Grybauskaitei sekmadienį tepasakė vos 27,38 proc. galėjusių balsuoti mūsų šalies piliečių. Kitaip sakant – tik šiek tiek daugiau negu ketvirtis tautos. Už Z. Balčytį balsavo 18,99 proc. visų į sąrašus įtrauktų rinkėjų. Ir tai ne mūsų skaičiavimai – tai oficialiai VRK puslapyje internete paskelbti duomenys.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to – viskas pagal taisykles: antrajame ture jau nesvarbu, kiek rinkėjų atėjo, svarbu, kad vienas kandidatas surinko daugiau balsų negu kitas. Neatėjusieji (nepanorusieji?) pareikšti savo valios – nesiskaito.

O jei taip, nori nenori iš atminties iškyla dar visai nesena istorija – 2012-ųjų spalį vykęs referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE). Prisimenate, tada į rinkimų apylinkes atėjo ir savo nuomonę – būti ar nebūti Lietuvoje naujai jėgainei – pareiškė 52,58 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Iš jų net 62,68 proc. VAE ištarė „ne“, ir tik 34,09 proc. pasisakė už naujos atominės jėgainės statybas. Jei skaičiuotume nuo visų, turėjusių teisę referendume pareikšti savo nuomonę, „taip“ ištarė vos 17,9 proc., o „ne“ – net 32,96 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 1992-ųjų, kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija, tai buvo pirmas įvykęs referendumas, ir vienintelis iš visų įvykusių, dėl kurio iki šiol nepriimtas sprendimas. Kitaip tariant – į tautos valią neatsižvelgta.

Kodėl? Šalies vadovė netrukus po to pareiškė, kad gyventojai dėl naujos atominės elektrinės buvo apgaudinėjami, nes jie negavo išsamios informacijos.

„Visuomenės nuomonė, pareikšta referendume, labai svarbi, bet ji buvo suformuota, sakyčiau, labai neatsakingai, nes nebuvo teikiama informacija, o lobistinių interesų propagandos buvo daug. Galima sakyti, kad žmonės buvo apgaudinėjami“, – šalies vadovės žodžius, pasakytus paskutinę 2012-ųjų metų dieną paskelbtame interviu, citavo žiniasklaida.

REKLAMA

Kitą kartą šalies vadovė aiškino apie atominės energetikos naudą ir teigė, kad su žmonėmis turi būti tariamasi „jiems prieš tai labai realiai paaiškinus, kodėl vienas ar kitas projektas apsimoka“.

Bet argi prieš referendumą tautai niekas neaiškino, kas ir kaip?

Prisimenate, net garbusis Algimantas Čekuolis iš televizoriaus aiškino. Ir ką? Tauta vis tiek nusprendė, kad VAE, bent jau tokios, kokią „stūmė“ tuometinė valdžia, mums nereikia. Turbūt neteisingai nusprendėme, nes tautos valia, pareikšta referendume, net jei jis buvo patariamasis, ir yra tautos valia. Seimas dar tais pačiais metais – per mėnesį turėjo ją įvykdyti.

Deja. Nepadėjo nei kai kurių Nepriklausomybės akto signatarų, nei žaliųjų raginimai ir priminimai, nei buvusio Konstitucinio Teismo (beje, pastarojo išaiškinimai dabar uoliai vykdomi) pirmininko Egidijaus Kūrio pastebėjimas, kad nors referendumas buvo klaida, rinkėjų valios ignoruoti negalima. „Seimas turi priimti sprendimą. Ir jam nebus lengva. Bet nusispjauti į rinkėjų valią, numoti ranka, esą nieko neįvyko, negalima“, – teigė garsus teisininkas, teisės profesorius E. Kūris. Jis priminė, kad pagal įstatymą per mėnesį nuo patariamojo referendumo Seime turi būti rimtas sprendimas, ir pridūrė, kad tai turi padaryti dar tebedirbantis Seimas, o ne naujai išrinktas. „Net nesolidu kalbėti, kad šis klausimas bus paliktas kitam Seimui“, – sakė E. Kūris 2012 rudenį.

REKLAMA

Bet nei kadenciją baigęs, nei šitas – nieko. O ar tauta buvo apgauta? Visi suprato mažų mažiausiai tai, kad tokia, kokia buvo siūloma, VAE mums per brangi.

Užtat buvo suskaičiuota, kad naujos atominės elektrinės statybai nepritaria labai nedaug Lietuvos piliečių. „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Nauja Vyriausybė ir Seimas turės atsižvelgti į šalies gyventojų nuomonę ir priimti Lietuvai naudingiausią sprendimą“, – subtiliai netrukus po 2012 metais vykusių Seimo rinkimų prezidentės nuomonę perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Bet įdomu, kur parašyta, kad pritarimas ar nepritarimas skaičiuojamas procentais nuo balso teisę turinčių rinkėjų, o ne nuo balsavusių? Arba atvirkščiai – nėra čia ko labai džiūgauti dėl perrinkimo antrai kadencijai, kadangi D. Grybauskaitę dar penkeriems metams šalies prezidente išrinko ne daugiau kaip 57,87 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o vos 27,38 proc. Kitaip sakant – šiek tiek daugiau negu ketvirtadalis tautos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl klausiame: kuo referendumas, kuriam pritarė apie trečdalį visų balso teisę turinčių bendrapiliečių, prastesnis, kad sprendimas iki šiol neįgyvendintas? Nes kitas klausimas tik toks: tai ko ten eiti – į tuos rinkimus, jei vis tiek mano (Jono, Petro, Onutės ir visų kitų, turinčių „ne tokią“ nuomonę) balsas nieko nelemia?

O gal mes klystame? Gal prabėgus 24 metams nuo Nepriklausomybės atgavimo tauta vis dėlto tebeturi savo balsą?

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų