REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grupė vokiečių banko „Deutsche Bank“ ekspertų publikavo tyrimo „Ekonominės sankcijos: Vakarai gali sau leisti įvesti griežtas sankcijas Rusijai“ rezultatus, kuriuose buvo paskaičiuoti galimi nuostoliai dėl ekonominių priemonių prieš Rusiją, kurių gali tekti imtis ES ir JAV, nepavykus stabilizuoti situacijos Ukrainoje, praneša unian.net.

Grupė vokiečių banko „Deutsche Bank“ ekspertų publikavo tyrimo „Ekonominės sankcijos: Vakarai gali sau leisti įvesti griežtas sankcijas Rusijai“ rezultatus, kuriuose buvo paskaičiuoti galimi nuostoliai dėl ekonominių priemonių prieš Rusiją, kurių gali tekti imtis ES ir JAV, nepavykus stabilizuoti situacijos Ukrainoje, praneša unian.net.

REKLAMA

Pagrindinė tyrimo išvada atsispindi jau pačiame pavadinime: pagrindinės Vakarų ekonomikos pajėgios be didelių nuostolių savo ekonomikoms atlaikyti ne tik sankcijų prieš Rusiją pasėkmes, tačiau ir galimą Maskvos atsaką į jas.

Realią grėsmę keltų tik visiškas Rusijos gamtinių resursų eksporto sustabdymas į ES arba Rusijos defoltas. Tačiau abu šiuos variantus vokiečių analitikai laiko mažai tikėtinais. Tuo pačiu metu jie nurodo problemas, kurios „sankcijų karo“ metu iškiltų atskiroms ES valstybėms ir bendrai Europos ekonomikos būklei.

„Deutche Bank“ ekspertai išanalizavo dabartinės Rusijos ekonomikos būklę. Vienas iš esminių požymių pastaruoju metu yra kapitalo atsitraukimas, kuris Rusijoje stebima jau eilę metų, tačiau šiuo metu jis yra itin intensyvus. Tai yra „sunkus smūgis ir taip nusilpusiai Rusijos ekonomikai“, pažymima tyrime. Dar viena konflikto su Ukraina ir sankcijų prieš atskirus asmenis pasėkme yra finansinių kaštų didėjimas Rusijos skolinimosi rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

Autoriai pažymi, kad dėl rublio devalvacijos, viena vertus, padidėjo infliacija. Tačiau, iš kitos pusės, tai papildė Rusijos Federacijos biudžetą, o dėl to „valdžia gavo tam tikras galimybes didinti valstybės išlaidas“.

REKLAMA

Galima recesija Rusijos ekonomikoje paveiktų Europos eksportuotojus, tačiau netolygiai. Labiausiai paklausos kritimą pajustų „kai kurios mažos šalys rytinėse Eurozonos pasienio zonose“, pavyzdžiui, Estija ir Suomija, kuriose eksportas į Rusiją sudaro 10 proc. Tuo metu Prancūzija, Italija ir Ispanija patirtų nežymius nuostolius, juk Rusijos eksporto dalis šiose šalyse sudaro ne daugiau 2,5 proc., o paties eksporto dalis BVP yra palyginti nedidelė.

„Vienintelė didelė Eurozonos šalis, kuri turi stipresnius prekybos ryšius su Rusija, yra Vokietija“, - pažymi savo tyrime „DB Research“. Rusijos rinka sudaro 3,3 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos rinkos griūties pasekmės Vokietijai būtų: ekonomikos augimo sumažėjimas 0,5 proc. „To nereiktų ignoruoti, tačiau tai galima įveikti“, - teigiama ekspertų išvadose.

Finansiniame sektoriuje didžiausią „sankcijų karo“ pavojų gali justi Prancūzijos bankai. Jų kreditiniai reikalavimai ir investicijos į Rusijos vertybinius popierius sudaro apie 51 mlrd. JAV dolerių.

Ataskaitoje teigiama, kad Europos bankai daug labiau pažeidžiami sankcijų pasekmėms, negu JAV ar Japonijos. Blogiausiu atveju, analitikų manymu, būtų Rusijos nemokumas arba pilna jos izoliacija tarptautinėse finansų rinkose. Tačiau net ir šiuo atveju pasekmės Rusijos ekonomikai būtų daug rimtesnės, negu Vakarų šalims, užtikrina „Deutsche Bank“ analitikai tyrime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų