Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ježio Giedroico dialogo ir bendradarbiavimo forumas, įkurtas prieš porą metų, ieško būdų, kaip suartinti dvi kaimynes – lietuvių ir lenkų tautas. Trečiadienį Seinuose susitikus su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, ketvirtadienį tautinėms mažumoms rūpimi klausimai aptarti ir su Šalčininkų rajono bendruomene.
Antrą dieną Lenkijos ir Lietuvos žurnalistai, kultūros veikėjai domisi tautinių mažumų problemomis, siekdami gerinti santykius tarp abiejų šalių. Diskusijoje dalyvavę Šalčininkų bendruomenės atstovai žurnalistus tikino norintys ne asimiliuotis, o integruotis į Lietuvos gyvenimą ir jaustis pilnaverčiais piliečiais. Esą daugelis net nežino, kad Šalčininkų rajonas pirmauja įsisavinant Europos fondų lėšas, už tai rajonui net įteikta Europos Sąjungos vėliava.
„Rajone galit pamatyt, net ir Šalčininkuose, naujas stadionas, atremontuota ligoninė, pliažas naujas, estrada, teniso kortai, dabar aikštė remontuojama, praktiškai nėra nė vieno kampelio, kur mes nedarytumėm kaipo šalčininkiečiai tos tvarkos“, – tikino J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininko pavaduotojas Zbignevas Simenovičius.
Iš daugiau kaip 34 tūkst. rajono gyventojų 80 proc. sudaro lenkai, 10 proc. – lietuviai, 5 proc. gyventojų – rusai. Tad jautriausi rajone yra ne ekonominiai, o švietimo, lietuvių kalbos vartojimo klausimai. Šiuo metu valstybinės kalbos egzaminas ir lietuvių, ir tautinių mažumų mokyklose yra suvienodintas, tačiau dėl to esą 2013 metų egzaminų rezultatai Šalčininkų mokyklose buvę daug blogesni nei 2012 metais.
„Mes anksčiau turėjom ir šimtukų, 43 mokiniai išlaikė valstybinį brandos egzaminą 2012 metais gavo nuo 50 iki 90 punktų, tai pernai tik 18. Ir šimtuko nė vieno nebuvo, taigi vaikam šitas egzaminas buvo per greitai įvestas ir 2 metų laikotarpis tikrai buvo per mažas“, – aiškino Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Reginas Markevič.
„Mes nesam svetimšaliai, mes esam kitataučiai, mes esam tie patys Lietuvos piliečiai, bet esam kitataučiai, ir būtent pradinėse klasėse reikia pritaikyti tą programą prie mūsų vaikų“, – sakė Lenkų mokyklų tėvų forumo atstovas Jaroslavas Peško.
„Kadangi čia susirinkę ne verslininkai, o visų pirma žurnalistai, tai vienintelis dalykas, ką mes norim pasiekt, tai kad būtų informacija apie tai kas darosi su tautinėm mažumom Lietuvoje ir Lenkijoje, kad būtų pateikiama kiek galima išsamesnė ir objektyvesnė informacija“, – kalbėjo J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas Alvydas Nikžentaitis.
Penktadienį Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo dalyviai susitiks su Seimo lenkų frakcijos nariais, kitais politikais.
