„Šįryt paskambinau vyriausybiniu ryšiu Dariui Valiui į jo kabinetą ir jis atsiliepė“, - stebisi Seimo narys Vitalijus Gailius. Anot jo, tai rodo, kad Prezidentės dekretas vykdomas tik iš dalies ir nesiimama jokių priemonių apsaugoti valstybės bei ikiteisminį tyrimo paslaptis. „Tai eilinį kartą parodo Generalinės prokuratūros nekompetenciją, nes tyčiojamasi iš aukščiausių valstybės vadovų sprendimų. Dėl to man kyla labai didelių abejonių, ar tyrimas bus vykdomas nešališkai“, - balsas.lt sakė V. Gailius.
Generalinio prokuroro nušalinimą patvirtinantis Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretas buvo pasirašytas tik šį pirmadienį, nes Seimo pirmininkė, turinti galią pasirašyti Seimo nutarimą, praėjusią savaitę su vizitu buvo išvykusi į Moldovą.
Tačiau net ir Prezidentei pasirašius dekretą, D. Valys iš savo kabineto nesitraukė.
Ar lankosi darbe, neaišku
Trečiadienį prieš pietus D. Valio darbe jau nebuvo ar bent jau taip teigė generalinio prokuroro sekretorė, užtikrinusi, kad „nušalinto generalinio prokuroro darbe ir negali būti“.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės teigimu, šiuo metu su laikinai nušalintu generaliniu prokuroru susisiekti nėra jokios galimybės, nes iš jo yra paimtas ir tarnybinis mobilusis telefonas.
„Yra vykdoma procedūra – inventorizacija viso to, ką jis (generalinis prokuroras Darius Valys – balsas.lt) turėjo. Vykdomas patikrinimas ir perdavimas“, - sakė E. Martinonienė.
Anot jos, kaip ir priklauso, D. Valį šiuo metu pavaduoja generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas einantis Darius Raulušaitis.
Nušalinti paprašė pats
Nutarimu leista D.Valį nušalinti „iki galutinio sprendimo priėmimo tiriant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 metų balandžio 22 dienos rašte nurodytas aplinkybes“.
Pagal Prokuratūros įstatymą, inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Nušalinti jį nuo pareigų prezidentės paprašė pats generalinis prokuroras, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.
Gavo minimalią baudą
Per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.
D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis "Volvo V70" kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.
Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus. Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.
