Geras ir atsakingas buhalterijos ir apskaitos specialistas — tikras lobis kiekvienai įmonei. Jis turi ne tik teisingai aritmetiškai susumuoti įmonės balansą, bet ir puikiai išmanyti nuolat kintančius įstatymus, žinoti įvairias mokesčių subtilybes, gebėti dirbti tiksliai ir greitai. Apie tai, kas svarbu geram buhalteriui ir kaip tokiam išlikti, kalbamės su Vilniaus kooperacijos kolegijos vykdomo projekto, kuris skirtas buhalterinės apskaitos specialistų kvalifikacijos tobulinimui, partneriu – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidente Danguole Pranckėniene.
- Jūsų asociacija bendradarbiauja su Vilniaus kooperacijos kolegija, rengiančia į apskaitos ir mokesčių naujoves orientuotus kursus buhalteriams. Kodėl nusprendėte prisidėti?
- Mūsų nariai itin apsidžiaugė senas buhalterių ruošimo tradicijas turinčios Vilniaus kooperacijos kolegijos pasiūlyta galimybe dalyvauti tęstiniuose 80 valandų kursuose, apskaitos, mokesčių ir kompiuterinių žinių atnaujinimo programa. Mokymo programas ir medžiagą rengė kvalifikuoti Vilniaus kooperacijos kolegijos dėstytojai ir ekspertai praktikai. Mūsų nariai mielai priėmė galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir pasitobulinti.
- Kokių sugebėjimų ir žinių labiausiai reikia buhalteriams? Ar galite pasakyti, ko labiausiai trūksta ką tik mokslus pabaigusiems jaunuoliams?
- Galime pasidžiaugti absolventų informacinių technologijų ir šiuolaikinės komunikacijos žiniomis, puikiu žodžio valdymu. Manau, šiose srityse jie tikrai ruošiami puikiai. Tačiau dažnai pastebime, kad studentų įgytos žinios neretai būna labai teorinės, sunkiai pritaikomos praktikoje.
- Kaip dažnai buhalteriai turėtų atnaujinti savo žinias? Juk keičiasi įstatymai, teisės aktai, technologijos.
- Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija orientuojasi į Tarptautinės buhalterių federacijos parengtus mokymosi standartus. Siekiame, kad profesionalūs apskaitos specialistai turėtų tinkamus išsilavinimo pagrindus, galėtų sėkmingai laikyti kvalifikacinius egzaminus ir taptų puikiais savo srities teorijos ir praktikos žinovais.
Rekomenduojame per metus mokslui skirti ne mažiau nei 40 valandų. Tai ir profesinės literatūros skaitymas, nuolatinis informacijos sekimas Valstybinės mokesčių inspekcijos portale, seminarai internetu ar dalyvaujant pačiam, įvairūs kursai.
- Ar darbdaviai suvokia įvairių buhalterių ir apskaitos specialistų kursų naudingumą? Ar noriai siunčia savo darbuotojus mokytis?
- Darbdaviai dažnai sudaro sąlygas profesinei savišvietai užsakydami laikraščius, pirkdami profesinę literatūrą, sąvadus, samdydami konsultantus. Yra gausybė priemonių, užtikrinančių įmonėje gana aukštą apskaitos tvarkymo lygį. Darbdaviai nori gero kvalifikuoto darbuotojo čia ir dabar, tad kartais mokytis išleidžia nelabai noriai.
Vadovo noras mokyti buhalterį kursuose priklauso ir nuo paties buhalterio norų. Deja, dažnai apkrautas darbais ir dirbdamas viršvalandžius, buhalteris neturi laiko ir atostogauti, tad į kursus nevyksta. Be to, žino, kad grįžęs vis tiek turės už visą praleistą laiką darbą padaryti pats, kadangi niekas kitas jo nepakeis.
- Ar kursai buhalteriams būtini, ar galima nuolat sekti pokyčius savarankiškai? Kaip keičiasi norinčiųjų tobulintis įvairiuose kursuose skaičius?
- Dalyvauti mokymo kursuose – efektyviau. Tačiau mokytis galima ir savarankiškai: skaityti profesinę literatūrą, sekti teisės aktų pokyčius ir panašiai. Kiekvienas turi savo mokymosi stilių, galimybes, įpročius ir skirtingą bazinį išsilavinimą. Kursų privalumas – lektoriai, su kuriais galima pasikonsultuoti.
