Aktyvesnis piliečių dalyvavimas teisėkūroje būtų esminiu varikliu, darančiu teismų sistemą labiau patikima, o siekiant sureguliuoti bylų srautus būtina pradėti taikyti mediaciją – taikų ginčų sprendimo būdą. Tai konstatuota Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Konstitucinio teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimas ir užtikrinimas“, kurią surengė Nacionalinė teismų administracija, padedant Norvegijos karalystės ambasadai Lietuvoje.
Penki Norvegijos ekspertai daugiau nei šimtui teisėjų, prokurorų ir kitų institucijų atstovų pristatė Norvegijos patirtį taikant mediaciją ir istoriškai susiformavusį tarėjų institutą, visuomenės įtraukimą į teismų darbą. „Norvegijoje per metus išnagrinėjame 16,5 tūkst. civilinių bylų. Lietuvoje šis skaičius 10 kartų didesnis. Statistika rodo, kad jūsų šalyje teisėjai dirba išsijuosę – visuomenė nepripažįsta taikaus ginčų sprendimo ir su visais smulkiais klausimais keliauja į teismus reikalaudama bylinėjimosi“, – mano Oslo apylinkės teismo teisėja Heidi Heggdal.
„Norvegijoje iš visų civilinių bylų beveik 20 proc. išsprendžiama mediacijos būdu. Taip taupomi ne tik pinigai, kuriuos išleistume bylinėjimuisi, bet ir laikas – teisėjų ir šalių. Mediacijos procesas trunka vidutiniškai 5 valandas, o bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti ne vieną savaitę. Be abejo tam turi būti sudarytos sąlygos – motyvacijos sistema teisėjams taikyti mediaciją ir šalių noras taikiai išspręsti ginčą“, – teigė Norvegijos teisėja.
Konferencijoje kalbėdami apie visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, norvegai pabrėžė istorinį paveldą ir teisės tradicijas. „Norvegijoje teismų darbe dalyvauja beveik 50 tūkst. visuomenės atstovų – tuo mes išsiskiriame ne tik iš Europos, bet ir iš kitų Skandinavijos šalių. Mūsų šalies Konstitucija, kuri yra viena seniausių pasaulyje, įkvėpia paprastus šalies piliečius nelikti abejingais visuomenėje vykstantiems procesams, dalyvauti teisėkūroje ir taip puoselėti bei stiprinti savo valstybės teisines galias. Lietuvoje dar jaučiamas sovietinis paveldas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis, tai persiduoda ir teismams, jų darbo vertinimui. Reikia nedidelių pokyčių ir laiko, kad tai pasikeistų“, – mano teisėjai norvegai. Pasak ekspertų, didesnis gyventojų įtraukimas į teisėkūros procesą, teisinis švietimas, visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe ir taikaus ginčų sprendimų būdų taikymas – tai priemonės, galinčios padėti sustiprinti teisinės valstybės pagrindus.
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius įsitikinęs, kad Norvegijos ir Lietuvos teismų sistemos yra panašios, todėl šalių bendradarbiavimas ir geroji patirtis gali būti perimtos ir pritaikytos. „Viskas priklauso nuo mūsų noro ir vidinio susitarimo. Sąlygos pasinaudoti gerąja patirtimi yra – Lietuva ir Norvegija turi nemažai bendro, todėl kolegų patirtis gali būti nesunkiai pritaikoma“, – mano pirmininkas. Pasak nepaprastojo ir įgaliotojo Norvegijos karalystės ambasadoriaus Lietuvoje Leif Arne Ulland, Lietuva ir Norvegija bendradarbiauja įvairiose srityse, tačiau teisėsauga ir teismų darbo gerinimas – yra vienos svarbiausių. Pasinaudojant Norvegijos vyriausybės finansinio mechanizmo ištekliais, Lietuvoje šiais metais pradėti vykdyti bendri šalių projektai, kuriais siekiama didinti teismų darbo efektyvumą, skaidrumą bei kelti gyventojų pasitikėjimą teismų darbu. Lietuvos teismuose kuriama saugesnė aplinka žmogui, gilinamos teisėjų bei teismo darbuotojų kompetencijos, tobulinama teismų informacinė sistema.
