LRT radijo laida „Ryto garsai“, Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Lietuvoje yra puikių vidurinių mokyklų bei gimnazijų, yra ir tokių, nuo kurių reikėtų laikytis per deramą atstumą. Taip pat yra labai komerciškai sėkmingai veikiančių aukštųjų mokyklų, bet jos ilgainiui tapo mokslo fabrikais. Taip teigia naujo aukštąsias mokyklas ir gimnazijas vertinančio žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
„Jose [aukštosiose mokyklose] gali įgyti diplomą, bet ar įgysi kokybišką aukštąjį išsilavinimą – klausimas“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sako naujo aukštąsias mokyklas ir gimnazijas vertinančio žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė.
Šiemet apie 31 tūkst. šalies mokinių turėtų laikyti brandos egzaminus, po kurių rinksis, ką toliau veikti – studijuoti ar dirbti. Besirenkantiems auštąją mokyklą pagelbės šią savaitę pasirodęs naujas švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas „Reitingai“, kuriame pateikiami išsamūs ir platūs švietimo institucijų tyrimai, reitingai.
„Išorinis kokybės vertinimas yra naudingas tiek stojantiesiems, tiek pačiai institucijai. Žurnale „Reitingai“ bus galima rasti universitetų, kolegijų ir gimnazijų reitingus. Gimnazijas vertinome pagal 16 parametrų, universitetus – pagal 60, o kolegijas – pagal 50. Reitinguodami vadovavomės tuo, kas yra svarbiausia moksleiviui, studentui ir jo tėvams – kokybe“, – pasakoja J. Kučinskaitė.
Savo ruožtu leidinio vyriausiasis redaktorius pažymi, kad jei nebūtų reitingų, mokiniai nesužinotų, kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausiai bedarbių, ką apie tas aukštąsias mokyklas mano jų studentai ir absolventai.
Vertina moksliškumą ir pasiekimus
Pasak žurnalistės, visi duomenys, kurie naudojami sudarant mokyklų reitingus, yra gaunami iš oficialių šaltinių, juos galima patikrinti.
Gimnazijų reitinge remiamasi valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Vertinama, kaip tų gimnazijų mokiniai laikė egzaminus, kiek buvo mokinių, egzaminą išlaikiusių 100 balų, taip pat tai, kaip jie įstojo į Lietuvos ir užsienio universitetus pirmuoju pageidavimu. Universitetų ir kolegijų reitingų vertinimas buvo palankesnis mažesnėms aukštosioms mokykloms. Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai buvo vertinami atskirai.
Anot J. Kučinskaitės, universitetams yra svarbiausias moksliškumas. Šis kriterijus esą pats svarbiausias ir visuose pasauliniuose universitetų reitinguose. „Moksliškumas yra tai, kiek mokslo personalas sukuria mokslo ir meno produkcijos, ir tai, keliose srityse turi teisę ruošti doktorantus. Nes jei universitetas turi keliasdešimt bakalauro ir magistro studijų programų, bet neturi teisės ruošti mokslo ar meno daktarų ar turi viso labo vieną doktorantūros kryptį, kyla klausimas, ar tai yra rimta aukštojo mokslo institucija“, – teigia J. Kučinskaitė.
Vilniaus Š. Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas teigia besidžiaugiantis naujuoju leidiniu. Pasak jo, vaikai praleidžia daugiau laiko mokykloje, nei namuose, tad ši įstaiga turi būti patikima ir kokybiškai vykdyti savo veiklą. M. Jakobo manymu, kai kurių mokyklų vadovai gali būti skeptiškai nusiteikę reitingų atžvilgiu, tačiau Š. Aleichemo gimnazijos direktorius yra įsitikinęs, kad tokių mokyklų vadovų bus vis mažiau.
Pirmasis gimnazijų trejetukas: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija ir Vilniaus Jėzuitų gimnazija.
Valstybinių universitetų penketukas išsidėstė taip: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Privačių universitetų reitingo lyderiai yra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC tarptautinis universitetas.
Geriausių kolegijų reitinge taip valstybinių kolegijų pirmauja Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bei Kauno technikos kolegija.
Tarp privačių – Vilniaus verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla bei Socialinių mokslų kolegija.
