1999-ųjų rugpjūčio 18-ąją,iš namų Naujojoje Akmenėje išėjo ir netikėtai dingo keturiolikmetė Kristina. Nužudytą ir įmestą į šulinį ją surado senelis. Policija pradėjo įtariamųjų apklausą.
Šmeižto aukos?
Naujoji Akmenė – maža, čia kaimynai mato vienas kitą ir bendrauja daugiau nei susvetimėjusiuose didmiesčiuose, todėl yra pastabesni. „Jei Kristiną iš tikro pagrobė ir pasmaugė kažkokie vaikinai, kaip jos kūnas atsidūrė visai prie pat Vaivos ir Redos Drulyčių senelių sodo namelio? Ar nebus čia nagų prikišusios pačios sesės?“ – savo versiją iškėlė Kristinos bendraklasės. Ir nedelsdamos surengė gatvės teismą.
– Žudikės jūs! Už ką į šulinį įmetėte Kristiną? – moksleivės užsipuolė per kiemą einančią iš pradžių Vaivą Drulytę, po to – ir jos seserį bei jos geriausią draugę Ameliją.
– Mama, aš bijau išeiti laukan, mane vaikai apšaukė žmogžude! – namie ašarodama motinai pasiguodė A. Šukytė.
Sunerimusi motina ėmė kamantinėti dukrą, ar ji tikrai nesusijusi su Kristinos žmogžudyste.
– Aišku ne, prisiekiu! – pratrūko raudoti Amelija. – Aš tos nužudytos Kristinos net nepažinojau! Jei mane policija pasodins į kalėjimą, aš neištversiu, nusižudysiu!
Po apklausų Vaiva su Reda irgi tūnojo namie, bijodamos išeiti laukan. Abi sesės buvo susigūžusios ir verksmingos, tačiau motiną Vitą Drulienę irgi įtikino, kad šios tapo piktavalių šmeižto aukomis.
Rugpjūčio 22-ąją, sekmadienį, įvyko Kristinos laidotuvės. Į gatves išėjo gal pusė Naujosios Akmenės gyventojų, laidotuvių procesija, daugiausiai iš Kristinos bendramokslių, nusidriekė kone nuo mokyklos iki kapinių.
Susipainiojo meluodama
Tą pačią dieną kriminalistai iš ekspertų gavo žinių, jog ant išdaužto lango aptiktas piršto atspaudas priklauso Redai Drulytei. O kas, jei batų padų atspaudus paliko su nusikaltimu visai nesusiję vyrukai? Gal reikia ieškoti visai ne vaikinų?
Kai reikalas painus ir neaiškus, mirktelėję akį prancūzai sako „Chercehez la femme“ – „Ieškok moters“. Tyrėjai nusprendė iš naujo imtis Kristinos bendramokslių. Dar Kristinos laidotuvėms nepasibaigus kriminalistai vėl atvyko pas Redą Drulytę ir liepė jai važiuoti kartu.
– Kaip paaiškinsi, kad piršto atspaudas ant išdaužto sodo namelio lango priklauso tau? – merginą įkalčiais ėmė prie sienos ėmė remti kriminalistai, panosėn kyštelėję daktiloskopinės ekspertizės išvadą.
Įtariamoji dar mėgino meluoti nieko nežinanti, tačiau kriminalistai ją pribloškė visiškai netikėtu paprastučiu klausimu:
– Gerai, tarkim, piršto atspaudas ant lango likęs iš anksčiau. Tačiau, jei nemeluoji, kad rugpjūčio 18-ąją visą pusdienį žiūrėjai televizorių, išsamiai papasakok, ką rodė?
Kad ir kaip mergina stengėsi, pati suvokė, kad išsiduoda meluojanti – ji tą vakarą televizorių pamatė tik sutemus, kai grįžo namo. Dar pora panašių klausimų ir galutinai meluose susipainiojusi septyniolikmetė palūžo. Pravirkusi Reda prisipažino, kaip rugpjūčio 17-ąją ji, jos jaunesnė sesuo Vaiva bei Amelija Šukytė senelių sode nutarė kaip reikiant pamokyti Vaivos bendraklasę Kristiną ir jos draugę. Kitą dieną Kristina buvo atsiviliota į sodą, visos trys supuolusios keturiolikmetę pasmaugė ir, slėpdamos pėdsakus, kūną įmetė į šulinį.
Prisipažino žudžiusios
Matydama klausiantį tyrėjų žvilgsnį, jaunoji žudikė rankove nusibraukė ašaras ir pridūrė:
– Žinoma, jūs norite išgirsti, už ką? Kristina nuolat tyčiojosi iš mano sesers Vaivos, iš manęs, mano geriausios draugės. Norėjome padaryti tam galą...
Tą vakarą tyrėjai skubėjo sėkmę užfiksuoti – palaukė, kol Reda parašė atvirą prisipažinimą, po to ją išsamiai ištardė, nuvežė į sodą tam, kad įtariamoji parodytų, kaip padarė žiaurųjį nusikaltimą. Tad pareigūnams darbo užteko iki išnaktų. Kitą dieną, rugpjūčio 23-iąją, į komisariatą buvo atvežta Amelija Šukytė ir Vaiva Drulytė, kurią atlydėjo sutrikusi jos motina, vis dar puoselėjanti viltį, kad įvyko kažkokia baisi klaida – jos mergaitės nekaltos. Išgirdusios, kad Reda jau davė išsamius parodymus, abi merginos nė nebandė spyriotis ir iš karto parašė atvirus prisipažinimus.
Nė viena iš trijų žudikių neprasitarė tik vieno dalyko – labai gali būti, kad jos tarėsi nužudyti ne vieną, o dvi merginas! Darosi įdomu? Tad pradėkim aiškintis iš pradžių.
Varė į neviltį
1999-aisiais kartu besimokydamos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos (dabar – progimnazija) septintoje klasėje nei Kristina, nei V. Drulytė nesiskyrė iš kitų mokinių.
„Kristina K. buvo vidutinių gabumų, bet mokėsi gerai, – po moksleivės mirties prokuratūrai skirtoje charakteristikoje parašė klasės auklėtoja K. Kregždienė. – Labiau mėgo fiziką, matematiką, dailę, muziką, literatūrą (mėgino kurti eilėraščius), biologiją. Mokykloje lankė krepšinio, matematikos, informatikos būrelius, aktyviai dalyvaudavo klasės ir mokyklos užklasiniuose renginiuose. Turėdavo savo nuomonę ir mokėjo ją apginti, sakydavo, ką galvoja į akis, niekam nepataikavo. Buvo guvi, temperamentinga, dėl ko pamokų metu net susilaukdavo pastabų, tačiau į jas reaguodavo supratingai. Kristina buvo nuoširdi, atvira, klasės draugų mėgiama ir gerbiama, bendravo su visais, gerai elgėsi, konfliktinių situacijų nekildavo.“
Vaiva Drulytė – visai kitokia. Ta pati mokytoja K. Kregždienė Vaivos charakteristikoje rašė:
„Vaivą Drulytę ir jos seserį Redą Drulytę augino išsituokusi viena mama V. Drulienė, kuri lankėsi mokykloje, palaikė ryšius su klasių vadovėmis. Vaiva – vidutinių gabumų, tačiau mokėsi gerai ir labai gerai. Išskirtinių gabumų kuriam nors vienam dalykui neturi. Klasėje Vaiva buvo tyli, ramaus, uždaro būdo, pastovių nuotaikų, vienodai bendravo su visais. Ypatingai artimų draugų neturėjo, bet ir su niekuo nekonfliktavo. Ji gerai elgėsi, mokytojams paslaugi, mandagi.“
Charakteristikoje nerašoma, kad Vaiva buvo žemesnio už bendraamžius ūgio ir truputį apkūnoka, dėl ko labai išgyveno. Be abejonės dėl tos priežasties Vaiva neidavo į fizinio lavinimo pamokas (gavo medikų atleidimą, skųsdamasi kelio skausmais), savaitgaliais neužsukdavo ir į mokyklos diskotekas, o apie tai paklausta pedagogų, atsakydavo, jog šokiuose jai neįdomu. Norėdama tapti sportiškesnė ir gražesnė, Vaiva buvo net pradėjusi lankyti karatė būrelį, bet niekas nepasikeitė. Kristinai patiko erzinti Vaivą, nes ši pyko ir nervinosi. Kristina į V. Drulytę mokykloje mėtydavo trintuką, pravardžiuodavo „tešle“, „knopke“. Ypač mėgo taip elgtis, kai patyčias stebėdavo geriausia Kristinos draugė Laura Raudytė. Pastaroji pritardama juokdavosi, įvarydama Vaivą į visišką neviltį.
Patyčių objektai Tylenė V. Drulytė nemokėjo tinkamai atsikirsti ir tapo nuolatiniu Kristinos su Laura patyčių objektu. Neberasdama kaip skaudžiau įgelti, Kristina pradėjo pašiepti ir 5 metais vyresnę Vaivos seserį Redą Drulytę, kuri mokėti toje pačioje „Saulėtekio“ vidurinėje. Per pertrauką tyčia garsiai, kad girdėtų ir kiti mokiniai, Kristina ėmė draugėms pliaukšti:
– Ar girdėjot, savaitgalį pas Vaivos seserį Redą motociklu „Jawa“ buvo atvažiavęs Osvaldas, pravarde Samas. Nusivežęs Redą jis ją prigirdė, o kai ši susibloginusi nulūžo, ant jos užsilipo!
– Tikra tiesa! – prie patyčių prisijungė ir Kristinos draugė L. Raudytė, mėgusi irgi pasišildyti visuotino dėmesio spinduliuose. – Patvarkęs tavo sesę Samas, girdėjau, ją namo paleido basą, be batų!
Išraudusi Vaiva šaukė, kad tai visiška nesąmonė ir melas, tačiau visi tik juokėsi. Mokiniai suprato, kad Kristina su Laura greičiausiai perdeda, tačiau paaugliams lytinių santykių temos gi nepaprastai įdomios, net jei tai visiški pramanai. Tokią situaciją visada valdo erzinantysis, o iš erzinamojo visi tik šaiposi, kaip jis besigintų. Niekam nebuvo įdomu, kad miesto vaikinų pažiba Osvaldas-Samas jau senokai numetęs motociklą ir persikraustęs gyventi į Vilnių. Nepadėjo ir vieši Vaivos grasinimai Kristina su L. Raudyte nusivesti į mišką ir gerai įkrėsti į kailį – visi suprato, kad tai tik nieko vertas grasinimas iš nevilties...
– Reda, nebegaliu, – prieš pat mokslo metų pabaigą, grįžusi po pamokų, namie ėmė seseriai guostis Vaiva. – Šiandien Kristina per pertrauką garsiai pareiškė, kad tu nuo Samo buvai... pastojusi, bet pasidarei abortą! Aš Kristinai surikau užsičiaupti, bet ji pašaipiai drėbė, kad Samas jau ir mane yra patvarkęs. Klausiau, kaip galėtų, nes aš gi nevaikštau nei į šokius, nei vakarais nesivalkioju po miestą kaip ji pati, bet niekas manęs nesiklausė, o tik kvatojo...
Paaugliai greitai supyksta, greitai ir atsileidžia, nors nuoskaudų ir neužmiršta. Vaiva labai norėjo draugauti su Kristina ir Laura, todėl toms apsiraminus, po kelių dienų atlyžo, bendravo įprastai, net kvietėsi jas pas save į namus. 1999-ųjų liepą V. Drulytė L. Raudytę bei dar vieną bendraklasę Aušrą Vėlavičiūtę pakvietė į savo senelių sodo namelį pavakaroti ir pernakvoti. Trijulė merginų, prie kurių prisijungė ir bendramokslis Aurimas, jautėsi suaugę, todėl vakarui nusipirko ne tik cigarečių, bet ir 8 butelius alaus. Sode rūkydama ir maukdama alų ši 13-14 metų paauglių kompanija plepėjo apie gyvenimą, bučiavimąsi ir net... lesbiečių santykius. Beje, tą vakarą parūkyti į sodą buvo užsukusios ir Reda Drulytė su A. Šukyte. Visi bendravo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo.
Steponas ŠAULYS
