REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais metais balandžio mėnuo Lietuvoje nustebino ne vieną. Vasariški orai pavasarį privertė žmones rengtis lengviau, šviesiau ir mėgautis šiluma. Vilnietė Vaida pasakojo, kad jai tokie orai visiškai nesukelia diskomforto ir jei būtų jos valia, tokie orai Lietuvoje vyrautų didžiąją metų dalį. Daugelis mūsų sutiktų, jog šiltos ir saulėtos dienos žymiai geresnės nei vėsios ir lietingos, tačiau Vaida paklausta apie klimato kaitą tik gūžtelėjo pečiais ir sakė apie tai neturinti žalio supratimo. „Ar tai kaip nors susiję su ekologija?“, - pasitikslino vilnietė.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuolaikinis gyvenimo temptas itin įtemptas ir kartais neturime laiko net papietauti, tad ką jau kalbėti apie globalias problemas. Tačiau tokį požiūrį reikėtų keisti, nes klimato kaita būdama globalia problema tuo pačiu yra glaudžiai susijusi ir su kiekvieno iš mūsų gyvenimu.

REKLAMA

Kas sukelia klimato kaitą?

Visų pirma reikia paminėti, kad mokslininkai tarpusavyje sutaria, jog klimato kaita didžiąja dalimi vyksta dėl žmonių veiklos. Tad mes visi esame prisidėję prie šio proceso vyksmo ir pastaruoju metu pastebimo greitėjimo. Pagrindinis klimato kaitos kaltininkas - į aplinką patenkančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Dėl jų didelio kiekio patenkančio į atmosferą ir vyksta globalinis atšilimas, kuris dar žinomas kaip klimato kaita.

REKLAMA
REKLAMA

Vienos geriausiai visiems žinomų ŠESD – anglies dioksido dujos, jų emisijų kiekiai itin dideli šalyse, kur gerai išvystyta pramonė. Dar viena itin aplinkai kenkianti rūšis – metano dujos. Jos gaminasi sąvartynuose ir gyvulininkystės ūkiuose ir lengvai patenka į atmosferą. Reikia pripažinti, jog gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kurioje suvartojama labai daug mėsos, o šiukšlių taip pat netrūksta.

Gal nebūtina išmesti?

Kaunietė Danguolė prisimena, kad prieš 20 metų parduotuvėse nebuvo tokio pasirinkimo, tad ir žmonės žiūrėjo šiek tiek kitaip į vartojimą, buvo labiau taupoma ir daiktai ilgiau tarnaudavo. Pasak Danguolės, ji pastebi savo vaikų ir anūkų elgesį, kai prekės lengvai nusiperkamos ir išmetamos. Moteris džiaugiasi, jog gyvename pasaulyje, kuriame pasiūla didelė, tačiau gal nevertėtų visko lengva ranka mesti lauk. „Juk kai kuriuos daiktus galima panaudoti vėl ar atiduoti kitiems“, - svarstė kaunietė. Vienas paprasčiausių būdų neišmesti daiktų - atiduoti juos kitiems. Visi žinome, kaip greitai auga vaikai. Tad jų rūbeliai, avalynė ir žaislai greitai tampa nebereikalingais. Jei turite pažįstamų, kurie neseniai susilaukė atžalos galite pasiūlyti jiems šiuos daiktus. Jie tikrai nudžiugs ir mielai priims daiktus taip sutaupydami savo santaupų ir laiko. Jei tokių pažįstamų neturite, galite daiktus parduoti internetu ar paaukoti labdaringoms organizacijoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialistas Justino Kilpio nuomone, geriausiai daiktus antrą kartą panaudoja vargingai gyvenantys pasaulio gyventojai. Nes jiems kiekvienas, net ir mažiausiais daiktelis yra turtas ir yra panaudojamas daugybę kartų. Išsivysčiusiose šalyse labai daug žmonių keičia daiktus, ne todėl, kad jie sugedo ar nebeatlieka savo funkcijų, o todėl, kad jie nebemadingi arba neatitinka pačių naujausių technologijų. Pavyzdžiui, trumpalaikio naudojimo tendencija labai pastebima mobiliųjų telefonų rinkoje. Kai kurios įmonės skatina telefonus keisti kas metus, kad neatsiliktumėte nuo naujausių tendencijų, nors jūsų turimas telefonas ir veikia puikiai. Galima sakyti, kad vis labiau gyvename vienkartinių daiktų pasaulyje, kur labai daug daiktų išmetami juos panaudojus tik vieną ar kelis kartus. Žinoma, reikia pasidžiaugti, kad pasaulyje vis daugiau iniciatyvų, kurios skatina dalytis daiktas, juos dovanoti kitiems, o ne visą laiką pirkti naujus. Dalinimasis daiktais ir antrinis panaudojimas mažina ŠESD išmetimus, nes taip sutaupoma daug Žemės naudingųjų išteklių ir nėra išmetama ŠESD, kurios atsirastų jei būtų gaminami vis nauji ir nauji daiktai.

REKLAMA

Gali panaudoti dar kartą

Antrą kartą panaudoti galime ne tik materialius daiktus, bet ir produktus. Daugelis mūsų savo rytą pradeda nuo kavos puodelio ir būna taip, jog kartais nebesuspėjame išgerti jos. Tokios kavos jokiu būdu nereikėtų išpilti, o geriau pasidaryti šaltos kavos gėrimą vėlesniam laikui. Tiesiog į kavą reikėtų įdėti ledo kubelių ir palikti ją šaldytuve. Kavos tirščiai taip pat gali būti panaudoti dar kartą. Jais nebūtina burti, ypač jei neturite tam sugebėjimų. Tačiau jei šiltnamyje auginate pomidorus, galite juos palepinti patręšdami kavos tirščiais. Jie tinka ir tokioms gėlėms, kaip rožės, kamelijos, azalijos, rododendras bei visžaliems augalams. Padžiovinę tirščius galite juos panaudoti ir kaip puikų kūno šveitiklį, už kurį ne tik nemokėsite pinigų, bet jis bus natūralus ir malonaus kvapo.

Esame įpratę panaudotus daiktus mesti lauk, tačiau puoselėdami pasaulį, kuriame gyvename ir norėdami sušvelninti klimato kaitą, galėtume į tai pasižiūrėti kūrybiškiau ir praktiškiau. Juk tikrai ne viską reikia išmesti. Tad esant galimybei pasistenkime panaudoti juos dar kartą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų