REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas apsisprendė dėl žemės pirkimo saugiklių

A. Patackas: tokio jovalo tikrai dar niekada nebuvo (papildyta 15.00)

Seimas patvirtino reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams - jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.

REKLAMA
REKLAMA

Seimas ketvirtadienį priėmė žemės pirkimo saugiklius įteisinančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas: už balsavo 78 parlamentaras, prieš - 7, o susilaikė 5 parlamentarai.

REKLAMA

Parlamentarai nesutiko pristabdyti valstybinės žemės pardavimo, kol nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atstatymo procesas. Taip pat nesutiko, kad jau pradėtas žemės pirkimo procedūras būtų leidžiama baigti pagal iki gegužės 1-osios galiojusias taisykles. Šiems sandoriams galios naujos taisyklės.

Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos. Žemę bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyventų. Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada būtų galima ją parduoti.

REKLAMA
REKLAMA

Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį - 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Nors prieš pietus Seimas buvo nusprendęs dirbamos žemės nebelaikyti Lietuvos nacionaliniu turtu, po pietų persigalvojo ir atstatė galiojančią nuostatą, kad žemė yra Lietuvos nacionalinis turtas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Asmenis, norėsiančius įsigyti žemės daugiau kaip 10 ha, parlamentarai įpareigojo gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą, o ne iš savivaldybės, kurioje žemė būtų perkama, sudarytos specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau. Šio leidimo nereikės, jei bendras - jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.

----------------

Seimas ketvirtadienį svarsto daug aistrų keliančias Žemės reformos įstatymo pataisas. Tuo met metu smulkieji žemdirbiai, nepatenkinti siūlomais apribojimais, kad žemės negalėtų supirkti užsieniečiai, surengė piketą prie Seimo rūmų.

REKLAMA

-----------------

Seimo nariai po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms. Po pertraukos, kurios metu pagal Seimo darbotvarkę vyks Vyriausybės valanda, Seimas toliau diskutuos dėl žemės reformos įstatymą lydinčių teisės aktų pataisų.

------------------

P.Gražulis: smulkūs žemdirbiai sako ,,ne”

Anot parlamentaro Petro Gražulio, ,,padaryta eilė landų, kaip gudročiamas supirkinėti Lietuvos žemę”. Primindamas, kad prie Seimo rūmų piketuoja būrelis smulkiųjų žemdirbių, Seimo plenariniame posėdyje jis pabrėžė: „Smulkūs žemdirbiai tokioms pataisoms sako „ne”.

REKLAMA

A.Stancikienė: neliko esminės nuostatos

Svarstydami įstaymo pataisas parlamentarai vėl pasidalijo į stovyklas. Vienoje tie, kurie mano, kad pataisose siūlomi saugikliai dėl žemės nepardavimo užsieniečiams yra pakankami, kiti – ne. „Ribojimas taikomas tik perkantiems valstybinę žemę, – emjocingai kalbėjo parlamentarė Aurelija Stancikienė. – O ribojimai paežerėms, paupiams nebus taikomi, jokių leidimų nereikės”.

Jai taip pat užkliuvo tai, kad ketinantiems keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą, jokių apribojimų nebus. ,,Pakeitei paskirtį ir vėl perki 500, pakeitei, ir vėl perki. Vėl tos pačios paežerės…”, – piktinosi ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Stancikienės, ,,neliko realios nuostatos, kad valstybinė žemė neparduodama, neliko kontroliuojančių institrucijų, neliko ribojimų įsigyti žemę saugomose teritorijose, neliko pilietybės, neliko kilmės”.

Apribojimus, kurių pasigedo įstatymo projekte, išvardijusi A. Stanckienė pridūrė, kad neliko esminės nuostatos, kad „žemės ūkio paskirties žemė yra nacionalinis turtas”.

„Drasos kelio” frakcijos narė taip pat piktinosi, kad nebaigus atkurti nuosavybės teisių į žemę jau ketinama parduoti valstybinę žemę. Parlamentaras Petro Gražulio teigimu, įstatymo pataisose ,,padaryta eilė landų, kaip gudročiamas supirkinėti Lietuvos žemę”.

REKLAMA

„Į ką pavirto šis įstatymas?”, – klausė „tvarkietis” ir sūlė grąžinti įstatymą taisyti. ,,Turėkim politinės valios, atsigręžkim veidu į žmogų ir įveskim tvarką nors vienoje srityje. Ir leiskim turėti tik 500 hektarų”, – ragino jis parlamentarus neatiduoti ,,visos Lietuvos keliems žmonėms į rankas”.

K.Daukšys: mes ne maži vaikai, kad ES už mus spręstų

,,Darbietis” Kęstutis Daukštys piktinosi, kad kai kurie parlamentarai dangstosi ES reikalavimais. „Vieną kartą, vyrai, baikim. Mes ne kokie mažesni vakai, kuriuos tėvelis, atėjes is ES, paauklės (…) Elkimės taip, kaip manome geriausia, o ne ES nuspręs už mus”, – ragino jis parlamentarus.

REKLAMA

„Drąsos kelio” atstovas Povilas Gylys suabejojo, ar bankai netaps ,,latifundininkais”.

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė priimti pataisas tokias, kokios yra, o vėliau, jeigu reikės, įstatymą taisyti. Liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, kad jeigu būtų egzistavusios tokios griežtos nuostatos (Bronius Pauža siūlė tam tikrais atvejais įvesti apribojimus iki 10 hektarų), tai ,,Klaipėdoje laisvosios ekonominės zonos nebūtų”. Pasak jo, yra projektų, kurie apima šimtus hektarų, todėl dideli apribojimai stabdytų kitus darbus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas liks laukiantiems, kol grąžins senelių žemės lopinėlį?

P.Gražulis, gindamas A. Stancikienės psiūlymą uždrausti parduoti valstybinę žemę, kol nebaigtas žemės grąžinimas buvusiems savininkams, teigė, kad valstybinė žemė neturi būti pardavinėjama tol, kol nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. ,,Jeigu mes sustabdytume valstybinės žemės pardavinėjimą, greičiau baigtume žemės grąžinimą”, - siūlė jis. Tačiau tam prieštaravo B. Pauža, ir kiti parlamentarai, teigiantys, kad to neatsitiks.

A.Patackas: atsisakau dirbti esam tokiam jovalui

Baigę svarstyti vadinamojo „saugiklių įstatymo” pataisas pastraipsniui, parlamentarai taip ir nesutarė, ar pataisos atitinka ūkininkų, ar ko nors kito interesus. Nesutarė ir dėl to, ar gindami žemę „nuo Hanso”, neapribos „Prano” galimybių ją įsigyti. Jie taip pat nesutarė, ar apribojimai padidins, ar sumažins žemės kainą. Vis dėlto Seimo nariai po svarstymo pritarė įstatymo projektui. Už balsavo 71, prieš 4, susilaikė 13 parlamentarų. Toliau parlamentarai ėmėsi svarstyti lydinčių įstatymų pataisas. Tačiau šiuo metu svarstyme padaryta pertrauka.

REKLAMA

Tačiau replikuodamas po balsavimo Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas pareiškė siūlantis skelbti ,,saugiklių įstatymo” pataisoms moratoriumą.

,,Tokio jovalo tikrai dar niekada nebuvo. Atsisakau dirbti tokiomis sąlygomis, kai svarbūs įstatymai priimami tokiu stiliumi (…) Seimas negali taip dirbti ir vienintelė išeitis – uždėti šiam klausimui moratoriumą”, – pareiškė parlamentaras, apeliuodamas į tai, kad net 1990-1991 metais, kai Šiaurės miestelyje stovėjo svetima kariuomenė, buvo dirbama nuosekliau.

REKLAMA

Frakcijos vardu „Drąsos kelio” atstovas Povilas Gylys pasiūlė daryti pertrauką, nusiraminti ir po to grįžti prie įių pataisų. O P. Gražulis pageidavo, kad pataisos būtų įvertintos antikorupciniu požiūriu. Tačiau Seimo nariai tam nepritarė.

Po pertraukos, kurios metu pagal Seimo darbotvarkę vyks Vyriausybės valanda, Seimas toliau diskutuos dėl žemės reformos įstatymą lydinčių teisės aktų pataisų.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų