REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Marius Eidukonis

Rytoj Ženevoje prasidės oficialios keturšalės derybos Ukrainos krizei sureguliuoti, kuriose dalyvaus ES aukščiausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Aschton, Rusijos užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aukšti Kijevo ir Vašingtono atstovai. Dėl šių derybų skepticizmo neslėpė JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos klausimais Victoria Nuland, kuri pareiškė nesitikinti esminių permainų būsimose diskusijose, tačiau pasveikino pastangas konfliktą spręsti taikiomis priemonėmis. Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas tvirtino esąs pasirengęs daugiašalėms deryboms, tačiau į Ukrainos delegacijos sudėtį pageidavo įtraukti rytinių ir pietinių šalies regionų atstovų, be to, reikalauja teisinių neutralios užsienio Kijevo politikos įsipareigojimų.

REKLAMA
REKLAMA

Paramos šaltiniai

Derybos vyks įvairių kaltinimų fone. JAV jau apkaltino Rusiją, kad ši naudojasi energijos tranzitu kaip prievartos priemone siekdama, kontroliuoti Ukrainą. Šie kaltinimai pasigirdo, kai Rusija įspėjo Europos valstybes, gaunančias dujų iš Rusijos, dėl galimų pasekmių dujų tranzitui, kurias gali lemti Ukrainos įsiskolinimas už jai tiekiamas dujas.

REKLAMA

Vis gi finansinės krizės krečiama Ukraina gali šiek tiek ramiau atsipūsti, nes Pasaulio bankas pažadėjo, kad Ukrainai šiais kalendoriniais metais gali skirti apie 1,5 mlrd. JAV dolerių paramą. Skirti 3 mlrd. JAV dolerių, kaip buvo skelbta anksčiau, nėra galimybės. Tačiau ir žadėtoji parama bus skirta tik tuomet, jei Ukrainos vyriausybė imsis visų būtinų ekonominių reformų. Pasak Pasaulio banko, šiuo metu Ukrainos ekonomika patiria itin rimtų išbandymų. Prioritetiniai Ukrainos valdžiai keliami uždaviniai – bankų sistemos stiprinimas, energetikos sektoriaus reforma, investicijų klimato gerinimas ir kova su korupcija.

REKLAMA
REKLAMA

Iš viso per artimiausius dvejus metus tarptautinė visuomenė Ukrainai paremti planuoja skirti iki 27 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinę paramos dalį – nuo 14 iki 18 mlrd. JAV dolerių – įsipareigojo skirti Tarptautinis valiutos fondas.

Nors ir kalbama apie tai, kad Ukrainą krečia finansinė krizė, šalies gyventojai negailėjo pinigų aukoti ginkluotosioms pajėgoms. Dalyvaudamos akcijoje „Paremk Ukrainos kariuomenę“, bendrovės ir privatūs asmenys jau pervedė daugiau kaip 91,5 mln. grivinų (7,8 mln. JAV dolerių), pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Finansų skyriaus vadovo pavaduotojas Sergejus Vinikas. Pasak jo, už 4,9 mln. JAV dolerių ketinama pirkti neperšaunamų liemenių, miegmaišių ir ryšių įrangos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išleidžia daugiau

Ukrainiečių kariuomenei suaukotos sumos nė iš tolo neprilygsta toms sumoms, kurias ginkluotosioms pajėgoms stiprinti skiria jai ginklu grasinanti Rusija. Stokholmo tarptautinio taikos studijų instituto (SIPRI) analitikai tvirtina, kad Rusija pirmą kartą per 10 metų ginklams pirkti skyrė didesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį nei JAV. Anot SIPRI ekspertų, 2013 m. Rusija investicijoms į ginklus išleido 87,8 mlrd. JAV dolerių, ir tai sudarė 4,1 proc. BVP. JAV tais pačiais metais karines išlaidas sumažino, o ginkluotei skyrė 3,8 proc. BVP. Nors Pentagono finansavimas sumažėjo 7,8 proc., bendras karinis Vašingtono biudžetas pernai buvo net 1,7 trln. JAV dolerių. SIPRI programų vadovo Samo Perlo-Freemano tvirtinimu, Rusija, modernizuodama savo kariuomenę, 2011–2020 m. planuoja išleisti 700 mlrd. JAV dolerių. „2008 m. vykęs karas su Gruzija atskleidė rimtus Rusijos kariuomenės trūkumus, todėl pagal dabartinę ginkluotės atnaujinimo programą juos stengiamasi pašalinti“, – sakė S.Freemanas.

REKLAMA

Anot eksperto, ekonominiai suvaržymai gali efektyviai sumažinti planuojamas karines reformas. „Ekonomika, ypač naftos ir dujų kainos, bus lemiamas faktorius: dauguma stebėtojų mano, kad dabartinis Rusijos valstybinis ginkluotės planas parengtas remiantis labai optimistinėmis ekonomikos prognozėmis“, – aiškino S.Freemanas. Nors JAV gynybos biudžetas buvo apkarpytas beveik 8 proc., Vašingtonas ir toliau lieka didžiausiu pasaulio investuotoju į ginklų pramonę, 2013 m. šiam tikslui buvo išleista 640 mlrd. JAV dolerių (3,8 proc. BVP). SIPRI analitikai sumažėjusias išlaidas sieja su amerikiečių pasitraukimu iš Irako ir Afganistano. Antrą vietą šioje srityje užima Kinija, 2013 m. savo ginkluotei skyrusi 188 mlrd. JAV dolerių. Instituto ekspertai tvirtina pastebėję tam tikrus karinių išlaidų skirstymo dėsningumus – Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australijoje išlaidos mažėja, o kituose regionuose – didėja. Mažėjančios Vakarų gynybos išlaidos neigiamai paveiks šalių galimybes vykdyti karines operacijas užjūrio teritorijoje.

REKLAMA

Propagandos mašina

Savo veiksmams apginti ar sudaryti reikiamai nuomonei sukurti Rusija pasitelkia ir kitą ginklą. Tai propagandos mašina, kuria vykdomas sėkmingas smegenų plovimas priverstų susigėsti net ir nacizmo ideologą Josephą Goebbelsą. Tokios nuomonės laikosi Latvijos Saeimos deputatas, buvęs gynybos ministras Artis Pabrikas. „J.Goebbelso ir Adolfo Hitlerio propaganda vertinama kaip tiesos iškreipimo, melo ir smegenų plovimo etalonas, bet atidžiai patyrinėję Rusijos kontroliuojamas žiniasklaidos priemones pamatysime, kad Rusijos propagandai pavyko pranokti šį etaloną“, – sakė latvių politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis teigia, jog Rusija parodė, kad šiuolaikinėje epochoje sugeba pakankamai sėkmingai kontroliuoti informacinę savo šalies erdvę ir visuomenę, kuri neilgai gyveno demokratijos sąlygomis ir kuri nepakankamai gerai moka užsienio kalbas. Nepamirškime, kad Rusijoje prieiga prie kai kurių informacijos šaltinių ribota. Kremlius tuo sėkmingai naudojasi, ir tai priverstų susigėsti netgi Goebbelsą“, – teigė A.Pabrikas. Jis pabrėžė, kad propagandinis Rusijos mechanizmas veikia ir Latvijoje. „Mes negalime pažaboti šio proceso, todėl lieka alternatyva – investuoti į nacionalinę žiniasklaidą ir siūlyti informaciją rusų, anglų kalbomis, kad ji pasiektų klausytojus ir žiūrovus Latvijoje, ir nematau nieko bloga, jeigu netgi ir Rusijoje. Juk veikia daugybė įvairių arabų kanalų, kuriuos galima žiūrėti ir Latvijoje. Kodėl mes neturime nieko, ką galėtume pasiūlyti rusų ar angų kalba apie Baltijos šalis?“ – kalbėjo Saeimo narys. A.Pabrikas neatmeta galimybės, kad ateityje galima tikėtis galingesnės informacinės kampanijos prieš Baltijos šalis, ir tada išvesti į gatves porą tūkstančių žmonių, pasak A.Pabriko, nebus problema.

REKLAMA

Palaiko finansavimo didinimą

Dauguma lietuvių pasisako už gynybos finansavimo didinimą, tiki NATO sąjungininkų pagalba ir pripažįsta, kad Krymo krizė pakeitė požiūrį į Lietuvos gynimą, rodo viešosios nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai. Pasiteiravus, ar reikėtų didinti finansavimą gynybai, teigiamai atsakė 64 proc. apklaustųjų, 10,8 proc. pasirinko atsakymą „taip ir iš karto“, 20,1 proc. pritarė teiginiui, kad tai reikia daryti pamažu, o 33,4 proc. pasirinko atsakymą „taip, priklausomai nuo finansinės situacijos“. Prieš gynybos finansavimo didinimą pasisakė 26,2 proc. respondentų. Atsakydami į klausimą „Ar tikite, kad grėsmės atveju mus gins NATO?“, atsakymą „taip“ pasirinko 44,2 proc., dar 29,4 proc. pritarė teiginiui „taip, bet ne iš karto“. NATO sąjungininkų pagalbos grėsmės atveju nesitikėjo 14,6 proc. apklaustųjų. Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, ar Krymo krizė pakeitė respondentų požiūrį į Lietuvos gynimą. Teigiamai atsakė 20,3 proc. apklaustųjų, 41,7 proc. pasirinko atsakymą „iš dalies“, o 29,2 proc. sakė, kad jų požiūris nepasikeitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų