Aplinkos apsaugos agentūros ir Europos aplinkos agentūros teigimu (www.GRYNAS.lt 2014 m. balandžio 10 d)., šį pavasarį oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis dažniausiai viršija normą Klaipėdos centre – 20 dienų, Vilniaus, Žirmūnų rajone, nuo metų pradžios 33 dienas, Kaune, Petrašiūnuose normos viršijimų būta 22 dienas.
Esame, kur oras nešvariausias, pirmaujančių trejetuke.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš visų aplinkos sukeliamų pavojų sveikatai, būtent oro tarša nusineša daugiausiai gyvybių. 1 iš 8 gyventojų mirčių per metus pasaulyje priežastis yra didelis oro užterštumas. Primenu, kad nuo 2011 metų ir Klaipėda yra Pasaulio sveikų miestų asociacijos narė. Prirašyta gražių lozungų – siekiamybių, mokame narystės mokestį, tik apčiuopiamos naudos Klaipėdai neįžvelgiu. Bet gal sulauksime… Grįžtant prie oro užterštumo, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ataskaitose fiksuojama, kad didžiausias Klaipėdos miesto gyventojų bendrasis sergamumas (visi užregistruoti susirgimo atvejai) eilę metų buvo kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos ligomis. Kas labiausiai turėtų priversti suklusti miesto politikus ir valdžią, tai vaikų sergamumas, o būtent kvėpavimo sistemos ligos sudaro 13,6 proc. (tai ketvirtoji pozicija, po regos, skeleto-raumenų ir kraujotakos).
Kas apie šias problemas rašoma 2013 m.Klaipėdos savivaldybės administracijos ataskaitoje. Tik biurokratinės, aptakios frazės : “Ūkio departamentas yra atsakingas už: 1) miesto viešųjų erdvių, paplūdimių bei miesto kapinių priežiūrą ir tvarkymą; 2) savivaldybei priskirtų aplinkos apsaugos funkcijų vykdymą; 2013 metais buvo vykdomi aplinkos tvarkymo darbai mieste …. 2013 m. aktyviai dalyvauta PSO Sveiko miesto tinklo veikloje, Klaipėda tapo žinomesnė tarptautinėje erdvėje. Parengtas ir įgyvendintas Sveiko miesto idėjos populiarinimo veiksmų planas: suorganizuota tarptautinė konferencija, išleista reklaminė informacinė medžiaga“. Kaip supratau, valdžios žmonės važinėjo į konferencijas, garsino, o konkrečių darbų, kad klaipėdiečiai gyventų sveikesnėje aplinkoje nematyti.
Kas vyksta realybėje? Kaip sakoma „kareivis miega, o tarnyba su geru atlyginimu eina“. Miesto valymas. Laikai, kai Klaipėda garsėjo švara liko tolimoje praeityje. Šiemet dar galima sakyti klaipėdiečiams pasisekė. Pernai, pirmą kartą po žiemos gatvės ir svarbiausia, kelkraščiai, buvo nuvalyti tik gegužės mėnesį, kai jau ir tarybos nariai ir miestiečiai šaukėsi pagalbos per visus galimus kanalus. Šį pavasarį rinkimai, o mūsų meras kandidatuoja į Europos parlamentą, tai ta proga kelkraščiai buvo pradėti valyti balandžio pradžioje, bent svarbiausiose miesto transporto arterijose. Bet jeigu rimtai, tai sausa žiema ir susikaupę purvo, smėlio sąnašos, gulinčios mėnesiais kelkraščiuose sukaupia ir visą automobilių išmetamųjų teršalų spektrą, jas į orą pakelia vėjas, jų sūkuriai plaikstosi ir skverbiasi visur. Mokslininkai teigia, kad esant didelei oro taršai mažos teršalų dalelės gali patekti giliai į plaučius ir sukelti dirginimą. Mokslininkai žino, jog oro tarša gali sukelti ir širdies raumens uždegimą, o vėliau ir kitas širdies problemas, pavyzdžiui, širdies smūgį. Praėjusiais metais PSO vėžinių susirgimų agentūra priskyrė oro taršą prie kancerogenų – užterštas oras gali sukelti ir plaučių vėžį. Senieji klaipėdiečiai prisimena laikus, kada gatvės buvo laistomos. Kita gatvių nevalymo problemos pusė, apie ką nutylima, tai, kad tas smėlis ir purvas po žiemos gulintis kelkraščiuose, lyjant stipriam lietui subėga į lietaus nuotekų šulinius, teršia ir užkemša juos. Subėga ir visa teršalų „Mendelejavo“ lentelė.
Oro užterštumas nemažėja ir vasarą. Tyrimai rodo, jog apie 630 tūkstančių automobilių kasmet pravažiuoja centrine Klaipėdos miesto dalimi, taip apkraudami Minijos ir Taikos gatves. Ir tai akivaizdu, ypač vasaros metu, kai dideli automobilių srautai nusidriekia Minijos gatvėje, kada poilsiautojai iš visos Lietuvos traukia į Naująją perkėlą norėdami keltis į Smiltynę ar į Neringą. Taip atsiranda tilto į Kuršių Neriją būtinybė – tiltas leistų didžiąją dalį automobilių srauto nukreipti iš centrinės miesto dalies.
Amžinas taršos ratas sukasi. Dėl nevalomų gatvių, kelkraščių, automobilių kamščių, tai yra dėl Jūsų ir Jūsų vaikų sveikatos kviesčiau klaipėdiečius vienytis – siųskime nevalomų gatvių nuotraukas savivaldybės administracijos direktorei, ūkio departamento vadovui Liudvikui Dūdai. Viešumas, likęs vienintelis ginklas. Beje, L.Dūdos reikėtų viešai paklausti, kiek šiemet sutaupyta lėšų gatvių valymo sąskaita, nes sniego Klaipėdoje nebuvo. Svarbiausia – balsuokime savivaldybės internetinėje svetainėje už tilto į Kuršių neriją atsiradimą.
Lilija Petraitienė
