„Mes sakome, kad reikėtų grįžti prie priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo. Turime pasirūpinti priešraketine gynyba“, - sakė jis po Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų forumo Vilniuje.
Anot jo, reikėtų įgyvendinti JAV įšaldytą projektą, nes jau buvo numatyta ir vieta, ir visuomenė buvo tam pasirengumi.
„Be to, jeigu bus dislokuotos „Iskander“ raketos (Rusijos Karaliaučiaus srityje - BNS), reikia rimtai galvoti, kaip apsaugoti mūsų erdvę“, - teigė A.Paulauskas.
Pernai kovą JAV pranešė, kad atsakydamas į branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmę, Vašingtonas ketina dislokuoti 14-a papildomų raketų gaudyklių Aliaskoje, todėl atidedamas paskutinės ketvirtosios priešraketinės gynybos sistemos fazės Europoje įgyvendinimas. Pagal ją buvo numatyta per artimiausią dešimtmetį dislokuoti pažangias gaudykles SM-3 Rumunijoje ir Lenkijoje.
Šiam projektui kategoriškai priešinosi Rusija, kuri tvirtino, kad ši sistema ilgainiui bus taip sustiprinta, jog ims kelti pavojų Rusijos branduoliniam arsenalui.
Penktadienį Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos kolegoms pristatęs Rusijos karinę reformą A.Paulauskas tvirtino matąs rimtą pavojų regiono saugumui.
„Rusijos karinė reforma rodo negeras tendencijas. Visų pirma, raketos, kurios dislokuotos čia. Raketų nuotolis - 400 km. Jos pasiekia visą Lietuvą, dalį Lenkijos, dalį Latvijos. Jeigu bus dislokuotos „Iskander“, tai yra puolamojo pobūdžio raketos, jos pasieks ir visą Lenkiją. Tas, kas šiandien dislokuota ar bandoma dislokuoti, kelia mums labai rimtą pavojų. Matome, kad dauguma tos ginkluotės nukreipta Vakarų kryptimi. Tie visi apmokymai, „Zapad“ ir kiti, imituoja būtent puolamuosius veiksmus prieš NATO valstybes“, - sakė Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad iki 2020 metų Rusija planuoja skirti per 600 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti. Kitas NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad kitas atsakas Rusijai, kurio jau ėmėsi kai kurios Vakarų valstybės, - karinio bendradarbiavimo su Rusija sustabdymas ar nutraukimas.
A.Paulausko teigimu, taip pasielgė Švedija, modernizavusi tankų variklius Rusijos kariuomenei. „Manau, kad raudonoji riba technologijų ir karinio bendradarbiavimo srityje Rusijai bus nubrėžta“, - tvirtino A.Anušauskas.
Švedijos Riksdago Gynybos komiteto narys Clas-Goranas Carlssonas (Klasas Goranas Karlsonas) sakė, kad ir jo šaliai didelį nerimą kelia Rusijos veiksmai Ukrainoje. Anot jo, Švedijos visuomenė jaučia tą patį, ką ir Baltijos šalių gyventojai - baimę, netikrumą dėl ateities.
Kita vertus, jis tvirtino, kad nepaisant to, Švedija nesvarsto galimybės stoti į NATO. Anot Švedijos parlamentaro, gilias neutraliteto tradicijas turinti šalis saugumo politikoje kliaujasi draugiškais kaimyniniais santykiais ir savitarpio pagalba.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
