Buvusi ministrė Rusijos veiksmus pavadino „banditizmu“ ir mano, kad Rusija grįžta prie „beprotiškų imperinių ambicijų“. Teigia, kad Tokijus turėtų Rusijos prezidento V. Putino pažadus dėl derybų laikyti melagingais, rašo censor.net.ua.
Dauguma japonų mano, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra nulemti „ekspansinių genų“, kurie „yra pirmapradė esmė Rusijos politinės krypties DNR“, o ne asmenine V. Putino pozicija, teigia Y. Koike. Japoniją ši situacija neramina kaip vienintelę G7 šalį, turinčią teritorinių ginčų su Rusija.
Itupuro, Kunaširo, Šikotano ir Chabomajaus salos atsidūrė SSRS valdžioje po Antrojo pasaulinio karo, primena ji. „Ir, kaip visur Rusijoje, jų gyventojai buvo vargšai, kentėję nuo valdžios nekompetencijos ir korupcijos, kas tai bebūtų - komunistai, ar dabartiniai kapitalistai,“ - tikina buvusi ministrė.
Politikė primena, kad 2012-ais į valdžią atėjus premjerui Sindzo Abe, Japonijos vyriausybė bandė pagerinti santykius su V. Putinu, tikėdamiesi rimtų derybų dėl šiaurinių teritorijų. „Tačiau dabar, kai V. Putinas pavertė savo planus „krištolinio skaidrumo“, tai galime dėl to palaidoti visas viltis“, - mano Y. Koike.
Krymo perėjimas į Rusijos jurisdikciją turi rimčiausių pasekmių visoms Azijos valstybėms, puikiausias to rodiklis, pasak Y. Koike, yra Kinijos reakcija. „Kiekviena Azijos valstybė turėtų padaryti tik vieną išvadą iš tylaus V. Putino veiksmų palaiminimo, kurį parodė Kinija: Kinija taip pat mano, kad stiprus visada teisus, ir gali veikti ginčijamose teritorijose, kur tai bebūtų – Pietų Kinijos jūroje ar Indijos Himalajuose,“ - teigiama straipsnyje.
Buvusi ministrė pažymi, kad Rusija grįžta prie „paskutinių sovietinės epochos stagnacijos laikų“, o V.Putinas laikosi Leonido Brežnevo devizo „laikytis to, ką turime“. Tai, jos manymu, reiškia, kad V. Putino pažadai apie derybas tarp Japonijos ir Rusijos dėl Kurilų salų tokie pat melagingi, kaip ir jo tikinimas, kad rusams Kryme buvo kilęs pavojus ir juos reikėjo ginti įvedant kariuomenę.
