Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas – nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių... Jei tai nutinka retkarčiais, paprasčiausias būdas kreipti dėmesio. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, nori nenori imi galvoti, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk. Taip nutiko ir viename sostinės mikrorajone gyvenančiai jaunai šeimai.
Vanduo bėga lauk, o skaitiklis sukasi
„Mano žmona dabar augina mūsų mažylį ir daug laiko praleidžia namuose. Ji ir pastebėjo, kad iš karšto vandens čiaupo dažnai bėga vos šiltas vanduo. Ten, kur gyvenome anksčiau, po karšto vandens srove net rankų nulaikyti negalėjo, o čia lėkštes plaudama šalto vandens čiaupo net neatsuka“, – laiške portalui balsas.lt pasakoja Tomas A.
Anot jo, kartais net to nepakanka – reikia ilgokai palaukti, kol nubėgs vėsus vanduo ir atbėgs šiltesnis. Pasitaiko, tiesa retai, kad ir po kurio laiko ima bėgti tik labai nedaug šiltesnis vanduo . Tas pats ir vonioje, todėl norėdami nusiprausti ar išsimaudyti jie nemažai vandens paprasčiausiai išleidžia tiesiai į kanalizaciją. „Keista ir tai, kad į įvairius to paties penkiaaukščio namo butus vanduo atiteka skirtingos temperatūros. Pavyzdžiui, pas pažįstamus, gyvenančius ketvirtajame aukšte šoniniame bute, vanduo visuomet bėga gerokai karštesnis, negu pas mus – centriniame trečiojo aukšto bute“, – priduria Tomas A. Pasak jo, panaši padėtis ir gretimose laiptinėse.
„Tačiau nors vanduo paprasčiausiai bėga lauk, skaitiklis juk sukasi. Kodėl turime mokėti už vėsų vandenį , kuriuo nesinaudojame, kaip už karštą? Baisu net pagalvoti, kiek vandens prarandame ir kiek už jį sumokame“, – rašo jis.
Jaunam vyrui parūpo ir tai, ar modernūs nuotoliniai vandens skaitikliai, kurie neseniai pakeitė senuosius, gali fiksuoti, kokios temperatūros vanduo tiekiamas į butą. „Žinoma, pernelyg vėsus vanduo vis tiek nutekėtų į kanalizaciją, tačiau bent jau nemokėtume už jį kaip už gerokai brangesnį karštą?“, – svarsto Tomas A., klausdamas, ar apskaičiuojant mokestį už karštą vandenį atsižvelgiama į tai, kokios jis temperatūros.
Šilumos tiekėjai: į šilumos punktą mūsų neleidžia įstatymas
Kas turėtų rūpintis, kad iš mūsų čiaupų bėgtų karštas vanduo? Logiška būtų manyti, kad tas, kuris išrašo sąskaitą ir kuriam už tai mokame. Sąskaitas daugybei sostinės daugiabučių gyventojų, kuriems šiluma ir karštas vanduo tiekiamas centralizuotai, išrašo „Vilniaus energija“. Deja, į Tomo A. klausimus šios įmonės atstovai atsakyti negali.
„Nuo 2011 metų lapkričio šilumos tiekėjai įstatymu buvo atriboti nuo gyvenamųjų namų šilumos sistemų, taip pat ir šilumos punktų priežiūros bei neteko galimybės juos reguliuoti ir jais rūpintis“, – priminė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Pasak jo, įmonė užtikrina, kad šilumos energija iš tinklų pasiektų namą. „Visa energija, kuri patenka į gyvenamąjį namą jam šildyti ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojama pagal įvadinio namo skaitiklio rodmenis. Ties juo mūsų teisės ir galimybės baigiasi“, – tęsė jis.
N.Mikalajūnas ramina Tomą A., kad už vandens, kuris nubėgo į kanalizaciją, „pašildymą“ vartotojai jiems nemoka – sudėjus visas sąskaitas, išrašytas gyventojams, sunaudotos energijos rodmenys bus tokie patys, kaip ir įvadiniame namo skaitiklyje. Taigi, jei vanduo gerokai vėsesnis, mažesnė bus ir sąskaitos už šildymą.
„Suprantu, kad gyventojams apmaudu, kai reikia ilgokai laukti, kol atbėga karštas vanduo. Tačiau tuo, kad jis būtų reikiamos temperatūros, rūpinasi ne šilumos tiekėjai. Jie niekaip negali įtakoti butams tiekiamo karšto vandens temperatūros, nes tai daroma namo šilumos punkte“, – aiškina jis.
Administratoriai: nurodykite adresą
Jei jūsų netenkina karšto vandens kokybė, reikėtų kreiptis į tas organizacijas, kurios rūpinasi jūsų namo karšto vandens sistemomis ir šilumos punkto priežiūra – arba administratoriai, arba gyvenamųjų namų bendrija ar jos samdytas asmuo, ar organizacija, pataria „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai N. Mikalajūnas.
Pasinaudoję šiuo patarimu, balsas.lt žurnalistai kreipėsi į vieną pastatų administravimo ir priežiūros rinkos Lietuvoje lyderių UAB „Mano būstas“.
„Jeigu nurodysite adresą, mes išsiaiškinsime, dėl ko vanduo nepakankamai karštas“, – bendrovės vardu pasiūlė atstovas spaudai Paulius Ugianskis.
Tačiau Tomas A., kuris pageidavo, kad jo pavardė nebūtų nurodyta, taip pat prašė neviešinti ir jo adreso. Todėl paprašėme paaiškinti, ką žmonės turėtų tokiu atveju daryti ir kur kreiptis.
„Priežasčių, dėl kurių atsukus karšto vandens čiaupą tenka ilgokai laukti, kol pradės tekėti šiltas vanduo, gali būti ne viena. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių”, – atsakė P. Ugianskis. Kaip ir šilumos tiekėjų atstovas, jis patarė gyventojams, patiriantiems dėl to nepatogumų, „pirmiausia kreiptis į namo administratorių arba karšto vandens sistemų prižiūrėtoją”.
Ekspertai: priežasčių gali būti daug
Balsas.lt konsultavusių ekspertų teigimu, kokios temperatūros karštas vanduo bėga iš čiaupo, ir kodėl skirtinguose namo butuose jo temperatūra skiriasi, iš tikrųjų priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, nesubalansuota šildymo sistema, kai kuriuose butuose sumontuoti papildomi radiatoriai. Kita priežastis – šilumos praradimas dėl pasenusių vamzdžių, nekokybiškų balansinių ventilių.
Vandens temperatūrai įtakos turi ir cirkuliacijos sistemos būklė. Dėl to, kad vanduo nuolat cirkuliuoja „gyvatuku“, iš čiaupo bėga ne vamzdyje atvėsęs, o karštas vanduo. Tarkime, jei pagal projektą name „gyvatukas“ nenumatytas ir neįrengtas, gyventojams visada teks laukti, kol iš čiaupo ims bėgti karštas vanduo, o jei „gyvatukas“ yra, iš karto turėtų bėgti karštas vanduo, aiškina ekspertai.
Tačiau kokios temperatūros bus vanduo, priklauso nuo šilumos punkto darbo. Anot ekspertų, kartais sumažinus temperatūrą bandoma taupyti, bet mažiau mokėdami už vandens pašildymą ir „gyvatuką“, gyventojai daugiau sumoka už vandenį, kurį leidžia laukdami atbėgant karšto. Anot ekspertų, toje pačioje namo laiptinėje skirtinguose butuose vandens temperatūra gali skirtis dėl to, kad į vienus butus vanduo teka iš vieno šilumos mazgo, į kitus – iš kito. Visa tai turėtų aiškintis ir tvarkyti tie, kurie už gyventojų pinigus rūpinasi vandens sistemos ir šilumos punkto priežiūra, pakartojo jie.
Verta žinoti
Karšto vandens skaitikliai, kuriuos montuoja „Vilniaus energija“, vandens temperatūros nefiksuoja, jie matuoja tik vandens kiekį.
Pagal higienos normas ir kitų teisės aktų reikalavimus karšto vandens sistemoje temperatūra turi būti 50-60 laipsnių.
Dėl butų ir patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose karšto vandens sistemos vamzdynuose atsirandančių šilumos nuostolių karšto vandens temperatūra sistemoje gali nukristi, nepaisant to, kad į sistemą tiekiamas reikiamos temperatūros karštas vanduo.
Pagal šiuo metu galiojančias karšto vandens sistemų įrengimo reikalavimus daugiabučių namų karšto vandens sistemoje privalomas papildomas cirkuliacinis kontūras. Jis padeda užtikrinti nuolatinę karšto vandens cirkuliaciją per vandens pašildymo įrenginį bei nuolatine jo temperatūra namo karšto vandens sistemoje ir bute. Tačiau Vilniuje toks cirkuliacinis kontūras įrengtas ne visuose namuose.
