REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemės ūkio ministerijoje – naujas galvosopis dėl afrikinio kiaulių maro: nerimaujama, kad kompensacijų besitikintys verslininkai gali sukčiauti. Pirmi įtarimai krito ant bendrovės „Merkio agrofirma“. 7 milijonai litų... Tokio dydžio kompensacijos už sunaikintą veislinių kiaulių fermą norėtų Nemateko įmonių grupei priklausanti bendrovė „Merkio agrofirma“. Vienas iš jos savininkų Kęstutis Vaicekauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad vien biologinių nuostolių bus apie 5 milijonus litų. Ir šie skaičiavimai dar negalutiniai: mat nežinia, kiek laiko bendrovėje nebus galima auginti kiaulių. Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) vadovybė įtaria, kad „Merkio agrofirma“ galimai neteisėtai pretenduoja gauti tokią didelę kompensaciją. Ministerijos argumentas – statistiniai pastarojo meto bendrovės rodikliai.

Žemės ūkio ministerijoje – naujas galvosopis dėl afrikinio kiaulių maro: nerimaujama, kad kompensacijų besitikintys verslininkai gali sukčiauti. Pirmi įtarimai krito ant bendrovės „Merkio agrofirma“. 7 milijonai litų... Tokio dydžio kompensacijos už sunaikintą veislinių kiaulių fermą norėtų Nemateko įmonių grupei priklausanti bendrovė „Merkio agrofirma“. Vienas iš jos savininkų Kęstutis Vaicekauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad vien biologinių nuostolių bus apie 5 milijonus litų. Ir šie skaičiavimai dar negalutiniai: mat nežinia, kiek laiko bendrovėje nebus galima auginti kiaulių. Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) vadovybė įtaria, kad „Merkio agrofirma“ galimai neteisėtai pretenduoja gauti tokią didelę kompensaciją. Ministerijos argumentas – statistiniai pastarojo meto bendrovės rodikliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiaulių daugiau nei leista

Trejus metus kiaulių veislininkyste užsiimanti „Merkio agrofirma“ praėjusiais metais keitė auginamų gyvulių sudėtį. Planuota per metus realizuoti 190 tūkstančių paršelių iki vieno mėnesio amžiaus ir 985 tonas penimų kiaulių. Taip pat planuotas didžiausias laikytinų kiaulių skaičius pagal amžių bei fiziologiją: žindančių paršavedžių – 1 350 vnt., susėklintų paršavedžių – 2 508 vnt., susėklintų kiaulaičių (daugiau kaip 8 mėn.) – 1 675 vnt., auginamų kiaulaičių (iki 8 mėn.) – 690 vnt., penimų kiaulių (daugiau kaip 8 mėn.) – 150 vnt. Taigi vienu metu planuota laikyti 6 373 kiaules.

REKLAMA

„Planuojamas didžiausias vienu metu laikytinų kiaulių skaičius sąlyginiais gyvūnais nesikeičia, lieka toks, koks yra nustatytas įmonės veiklai išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, – praėjusiais metais konstatavo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius ir leido keisti auginamų gyvulių sudėtį. „Valstiečių laikraščio“ turima statistika rodo, kad šių metų vasario pabaigoje „Merkio agrofirmoje“ iš viso buvo per 7,5 tūkstančio kiaulių.

REKLAMA
REKLAMA

Statistika šoktelėjo

Į buferinę zoną patenkantiems kiaulių augintojams, taigi ir „Merkio agrofirmai“, nurodyta iki balandžio 15-osios paskersti kiaules savo reikmėms, išvežti jas į skerdyklas arba nugaišinti. Praėjusiųjų metų pradžioje, kai apie afrikinį kiaulių marą šalyje dar nebuvo viešai kalbama, šioje bendrovėje buvo laikoma 4 500 kiaulių.

Gegužės viduryje veterinarijos specialistai ūkininkus bei verslininkus įspėjo, kad kaimyninėje Baltarusijoje bei Rusijoje siaučiantis afrikinis kiaulių maras gali pasiekti ir Lietuvą. O birželio pabaigoje buvo imtasi visų galimų saugos priemonių galimam užkratui plisti: pasienyje su Baltarusija buvo dezinfekuojamos visos į šalį įvažiuojančios mašinos. Maždaug tuo pačiu laiku „Merkio agrofirmoje“ buvo laikoma šiek tiek daugiau negu 5 tūkstančiai kiaulių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai šių metų pradžioje veterinarijos specialistai jau garsiai samprotavo, kad miškuose gali būti šiuo virusu apsikrėtusių šernų ir kvietė tikrinti ne tik šiuos nušautus gyvūnus, bet ir Baltarusijos pasienyje paskerstas kiaules, „Merkio agrofirmoje“ laikomų kiaulių ypač sumažėjo – buvo šiek tiek daugiau negu 4,2 tūkstančio, arba veik trimis šimtais mažiau negu prieš metus ir veik devyniais šimtais mažiau negu prieš pusmetį.

Sausio 29 d. premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad, aptikus kelis užsikrėtusius šernus, dėl afrikinio kiaulių maro dalyje Lietuvos (Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonuose) įvedama ekstremali padėtis. Lygiai po mėnesio „Merkio agrofirmoje“ kiaulių skaičius šoktelėjo vos ne statmenai – iki 7,5 tūkstančio, arba per du pirmuosius metų mėnesius jų padaugėjo net 3,3 tūkstančio. Tapo aišku, kad peilio teks imtis ir šios bendrovės vadovams, o už paskerstas kiaules – tikėtis kompensacijos. Kokia ji – dar nežinota, bet buvo aišku, kad 190 litų. Tiek buvo siūloma kiaules auginantiems bei jas paskerdusiems ūkininkams, verslininkams tai – per menka suma.

REKLAMA

„Viešojoje erdvėje ėmė gausiai sklisti informacija, kad „Merkio agrofirma“, paskerdus visas kiaules, jų neauginsianti bent dvejus metus ir patirsianti milijoninių nuostolių. Bendrovės vadovai dėl galimų kompensacijų ėmė derėtis su aukšto rango politikais, todėl kilo įtarimų, kad šioje istorijoje gali būti įtartinų vingių. „Žvilgtelėjome į statistiką ir paaiškinti negalime, kaip per porą mėnesių paršelių padaugėjo daugiau negu dvigubai. Vasario pabaigoje agrofirmoje kiaulių buvo laikoma tūkstančiu daugiau, negu leistina“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė nenorėjęs būti viešai įvardytas ŽŪM specialistas. Jis neatmetė galimybės, kad ministerijos dar laukia ilgi ginčai su „Merkio agrofirma“.

REKLAMA

Paršeliai dvesia

Kas lėmė, kad per du pirmuosius šių metų mėnesius „Merkio agrofirmoje“ kiaulių skaičius padidėjo? Ar šis padidėjimas nesiejamas su būsimu nuostolių kompensavimu? Bendrovės direktorius Kęstutis Radziulis „Valstiečių laikraščiui“ neigė, kad bendrovėje auginamos „popierinės“ kiaulės. Girdi, agrofirma augino paršelius ir juos tiekė kitiems, kurie kiaules augindavo iki pardavimui tinkamo svorio, o nuo sausio 24 d., paskelbus ekstremalią situaciją, paršeliai į kitas fermas nevežami.

Su K.Radziuliu kalbėjomės praėjusios savaitės pabaigoje. Direktoriaus teigimu, šiemet buvo net 7,5 tūkstančio 1–3 mėnesių paršelių. Mat dar praėjusiais metais planuota atvestus paršiukus parduoti kitoms bendrovėms, dalį auginti savose rekonstruotose fermose. Iš šio laikyto kiekio teko apie du tūkstančius paršelių paskersti, mat bendrovė neturi pašarų nujunkytiems paršeliams šerti. „Tenka šerti paršavedžių pašarais. Nuo tokio pašaro paršeliai dvesia“, – bendrovės direktorius guodėsi, kad panašus likimas greičiausiai laukia ir daugumos iš auginamų 5,5 tūkstančio paršelių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

K.Radziulio teigimu, paršelių maitas skaičiuoja ne dešimtimis, šimtais, o tonomis: „Kas savaitę nudvesia 2–2,5 tonos paršelių.“ „Valstybė nė cento nėra davusi pašarams, „Sodra“ mokesčių neatideda, darbuotojams atlyginimus reikia mokėti. Situacija nelinksma. Kas žinojo, kad ateis toks metas ir Dievulis pakiš tokią kiaulę“, – kritinę situaciją apibūdino K.Radziulis. „Sodros“ duomenimis, pernai 600 tūkstančių litų grynojo pelno gavusi bendrovė, kurioje dirba 26 žmonės, pastaruoju metu yra turėjusi ne didesnius kaip 15 tūkstančių litų įsiskolinimus, kuriuos vėliau padengdavo. Įtartina skaičių virtinė

REKLAMA

K.Radziulis sakė, kad per nepilną mėnesį, iki balandžio 15-osios, kai agrofirmoje turi nelikti nė vienos kiaulės, paršavedės dar turėtų atvesti apie 600–900 paršelių, mat pagal ciklą paršiuojasi nuo 60 iki 100 paršavedžių: „Kiekvieną dieną paršelių kiekis didėja, o pagal Europos Sajungos reikalavimus paršingų paršavedžių skersti negalima.“ Paklaustas, ar ir už tuos statistinius 7,5 tūkstančio, iš kurių apie du tūkstančius paskersta, o kiti gali padvėsti, norėtų gauti kompensaciją, K.Radziulis skubėjo atsakyti: „Taip. Taip.“

REKLAMA

K.Radziulis neslėpė žinantis, kad Vyriausybė yra pateikusi paršiukų naikinimo kompensacijų apskaičiavimą, „o paršavedžių nėra“: „Ministras kažką yra pasirašęs, tačiau nepaskelbta. Neaišku, kas ten yra. Anksčiau paršavedė būdavo prilyginama bekonui – juokingai skamba, nes bekonas – paprasta mėsa, o čia – ir mėsa, ir genetinė medžiaga, paršavedės išauginimas, žiūrėjimas, vakcinavimas. Gerokai daugiau išlaidų, o valstybė nenori to pripažinti.“

Ministerijos specialistai skaičiuoja: jei kas mėnesį agrofirmoje atvedama iki tūkstančio paršelių, iki balandžio vidurio 1–3 mėnesių paršelių turėjo būti vos per tris tūkstančius. Kas savaitę dvesia po 2–2,5 tonos paršelių, o per paskutinį mėnesį jų turėjo padvėsti apie tūkstantį. Pridėkime prie jų du tūkstančius paskerstų – išeina tiek, kiek galėjo būti atvesta. Teigiama, kad šiuo metu auginama per 5,4 tūkstančius iki 3 mėnesių paršelių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kas galėtų paneigti, kad paršelių nei skerdė, nei jie masiškai dvėsė?“ – svarstė ministerijos specialistai. „Tegul patikrina gaišenas, kiek jų krito, kaip žmonės dirba. Jie kalbėti visada moka... Paskutinę savaitę atjunkytų paršiukų kritimas padidėjęs gal 10 kartų, nes duodame suaugusioms kiaulėms skirtą pašarą. Tai – tas pats, kas pusmečio vaiką maitinti bulvių koše. Geriau negu nieko, bet tai yra žiauru, – kalbėjo K.Radziulis, paklaustas, ar kartais negirdėjęs iš ministerijos sklindančių kalbų, kad kiaulių skaičius gali būti tik „popierinis“. – Esame išsikvietę antstolius, kad jie fiksuotų, jog paršiukai laikomi netinkamomis sąlygomis. Kito būdo kovoti su mūsų valstybe nėra.“

REKLAMA

Dvi versijos

Paklaustas, kaip paskaičiavo galimus nuostolius, K.Radziulis siūlė kreiptis į bendrovės savininką Kęstutį Vaicekauską: „Bijau ką sakyti, paskui gali būti nesusipratimų, nesusikalbėjimų“. K.Vaicekauskas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad bent metams uždarius „Merkio agrofirmos“ kiaulides, bendrovė patirs apie 7 milijonus litų nuostolių. Galbūt jis sumažėtų ėmus pardavinėti nujunkytus paršelius, užuot juos skerdus ar marinus badu, tačiau bėda ta, kad nupenėtų kiaulių skerdieną bus galima pardavinėti tik Lietuvoje. „Jokiai bendrovei neapsimoka iš mūsų pirkti paršelių, nes pagaminta kiauliena būtų pigi. Būtų kiaulienos perprodukcija, neturėtume jos kur dėti arba atiduotumėme už dyką. Papjovęs paršelį, turėčiau 100–150 litų nuostolį, bekoną – 300 litų“, – prognozavo K.Vaicekauskas ir skaičiavo galimus nuostolius.

REKLAMA

Paklausus, ar derantis dėl kompensacijos neteko girdėti kalbų, kad, prisidengiant maru, bendrovėje bandoma „prigimdyti popierinių“ paršelių, K.Vaicekauskas tiesaus atsakymo neieško: „Ką aš turėčiau atsakyti į tokį klausimą? Nerenku paskalų, man neįdomu. Pas mus visos kiaulės registruotos, buhalterija tvarkinga. Nueikite ir suskaičiuokite – kas savaitę atvedama po 900 paršelių. Galite sudėti tuos skaičius? Padauginkite iš keturių. Čia jūs iš ano pasaulio?“

O V.Vaicekausko samdytas direktorius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad 900 paršelių bendrovėje atvedama ne kas savaitę, o kas mėnesį. Kuo tikėti?

REKLAMA
REKLAMA

Komentaras

Įtarėme, kad gali piktnaudžiauti

Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras

Pateikti faktai tik patvirtina prieš kiek laiko kilusius įtarimus, kad kai kurios buferinėje zonoje esančios įmonės gali elgtis nesąžiningai, tikėdamosi gauti kuo didesnę valstybės kompensaciją už realybės neatitinkančius arba piktybiškai padidintus laikomų kiaulių skaičius.

Tai yra ir atsakymas į klausimą, kodėl iš anksto formuojama nuomonė, esą valstybė planuoja nepakankamai atlyginti nuostolius dėl naikinamų kiaulių, laikomų į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

Noriu priminti, kad kompensacijoms skirti pinigai yra visų mokesčių mokėtojų. Kita medalio pusė yra mūsų derybos dėl kompensacijos su Europos Komisija. Mes esame patikinę Europos Komisijos pareigūnus, su kuriais deramės dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo, kad parama bus suteikta tik iš tikrųjų nuostolių patyrusiems kiaulių augintojams. Būtų labai apmaudu, jei dėl kai kurių asmenų nesąžiningumo Lietuva prarastų gerą vardą ES.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų