Aurelija Žutautienė
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė keturių prekeivių žmonėmis skundus dėl bausmių sumažinimo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
Veikė grupėje
Dar 2012 metų lapkritį Panevėžio apygardos teismas, ilgai nagrinėjęs prekyba žmonėmis kaltintų šiauliečio Gintaro Pakso (49 m., Vokietijoje teistas už prekybą žmonėmis, teistumas neišnykęs), biržiečių Andrio Kačerausko (40 m., teistas 2 kartus, teistumai išnykę) ir Jono Vaičiulėno (47 m., teistas 4 kartus, teistumai išnykę) bei Anykščių gyventojo Raimondo Šereikos (32 m., neteistas, tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka) baudžiamąją bylą, skyrė jiems gana netrumpas laisvės atėmimo bausmes. Vyrai, pardavę merginą albanams Anglijoje, kad šie išnaudotų ją prostitucijai, veikė organizuotai ir negailestingai, todėl G. Paksui buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, A. Kačerauskui – 6 metų, o J. Vaičiulėnui ir R. Šereikai – po 5 metus laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinis teismas paliko jas nepakeistas. Nepakeistas liko ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis – nuteistieji solidariai privalo jai sumokėti 20 000 litų.
„Gal nori užsidirbti?“
Ikiteisminį tyrimą atlikusiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro (ONTB) kriminalistams ir apygardos prokurorui pavyko išsiaiškinti kaip veikė vyrų grupė, sumaniusi pasipelnyti iš naivios jaunos moters – parduoti ją suteneriams Anglijoje.
Tai nutiko 2011 metų vasario pradžioje. Tuo metu devyniolikmetė Dovilė (vardas pakeistas – aut. past.) augino du vaikus. Jauna moteris, užaugusi asocialioje šeimoje, tebaigusi 7 klases buvo naivi ir patikli. Gyveno skurdžiai, įsidarbinti niekaip nepavyko. Todėl, kai vienoje pažįstamų ir draugų kompanijoje į ją atkreipė dėmesį R. Šereika ir pasiūlė „važiuoti užsidirbti – tvarkyti kambarių“, jaunoji moteris nedvejodama sutiko. Vėliau Dovilė prisimins, kad Raimondas klausęs, gal ši norėtų padirbėti prostitute, tačiau moteris atsakiusi, jog „tokių dalykų nesiūlytų, nes tokio darbo ji niekada nedirbs“. Tuomet Raimondas ją nuraminęs, kad, girdi, tik pajuokavęs. Šalia buvusi ir pokalbį girdėjusi Dovilės draugė Saulė (vardas pakeistas – aut. past.) suprato, ką Dovilei teks dirbti, tačiau draugės neperspėjo. Tuo tarpu Dovilė buvo įtikėjusi, jog vyras tikrai parūpins jai viešbučio kambarių tvarkytojos darbą.
Merginos nepaleido
Toliau, kad mergina neatsitokėtų, įvykiai klostėsi žaibišku greičiu. Po poros dienų Dovilei, kuri tuo metu buvo Anykščiuose, paskambino R. Šereika. Sužinojęs, kur ji yra, liepė merginai laukti – girdi, su ja ateis susitikti Marius G. (kadangi jis nuo teisėsaugos pasislėpė, buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis tik šiomis dienomis pargabentas į Lietuvą – aut. past.), kuris ją atveš į Biržus, o po to jau galės keliauti į užsienį. Marius G. apnakvindino Dovilę pas savo pažįstamą Anykščiuose, o kitą dieną ją pristatė Biržuose gyvenančiam Andriui Kačerauskui.
Pasak A. Kačerausko, Marius G. jam paliepė suieškoti žmogų, kuris galėtų padėti išvykti į užsienį merginai, kuri „nori dirbti prostitute“. Tuo tarpu Dovilei buvo paaiškinta, jog čia (A. Kačerausko bute – aut. past.) ji gyvens iki tol, kol atvažiuos žmogus, kuris pasirūpins jos kelione į Angliją. Jaunoji moteris, nieko bloga neįtardama, liko A. Kačerausko namuose. O šis tuo metu ėmėsi ieškoti, kam pasiūlyti merginą. Prisiminęs, jog už prekybą žmonėmis Vokietijoje buvo įkliuvęs Romas K., A. Kačerauskas jam paskambino ir pranešė, jog turi merginą, norinčią padirbėti prostitute. Tačiau Romas K. pasiūlymu nesusidomėjo. Kadangi tuo metu jis kaip tik svečiavosi G. Pakso namuose (kai pastarasis Vokietijoje atliko bausmę už prekybą žmonėmis, persikėlė į Angliją, kur, kaip dabar jau aišku, ir toliau užsiėmė prekyba žmonėmis – aut. past.), tai pranešė šiam, jog biržiečiai „siūlo paną“.
Įvertino „prekę“
Prieš pirkdamas „prekę“ Paksas paskambino savo pažįstamam J. Vaičiulėnui, paprašė nuvažiuoti į Biržus ir pažiūrėti, „ką ten siūlo“. Vėliau J. Vaičiulėnas, sutikęs bendradarbiauti su pareigūnais, tvirtins, jog nežinojęs, ko važiuoja į Biržus. Tik nuvykęs, girdi, pamatęs, jog „prekė“ – mergina. Merginą į Biržus atvežęs Marius G. paprašė už ją sumokėti 1000 litų. „Matyt, tokia kaina buvo sutarta iš anksto, nes jokių derybų nebuvo“, ¬– sakė bylos tyrimo metu J. Vaičiulėnas. – Sumokėjau, kiek prašė ir merginą parvežiau G. Paksui į Šiaulius“.
Atvežtą į Šiaulius Dovilę „įvertinęs“ G. Paksas paliepė jai nusimaudyti ir persirengti naujais rūbais, kuriuos jai nupirkęs. Abu su J. Vaičiulėnu merginą patikino, jog Anglijoje ji „dirbs normalų darbą, valys ir tvarkys viešbučius“. Gudriai sutarė, kad į Angliją mergina važiuos autobusu, o G. Paksas skris lėktuvu ir ją atvykusią pasitiks – taip, girdi, nesukels įtarimų.
Po „prekinės išvaizdos nustatymo“ Dovilė su J. Vaičiulėnu, turinčiu pasirūpinti merginos kelione ir įsodinti ją į autobusą, grįžo į Biržus, kuriuose Dovilei dar buvo surengta „fotosesija“. Paklaustas, kam tos nuotraukos reikalingos, J. Vaičiulėnas paaiškino, jog G. Paksas jas įkels į kompiuterį, nes šeimininkai nori žinoti, kaip atrodo mergina, kuri dirbs jų viešbutyje.
Atsisakė dirbti
Dar po dienos, naktį, Dovilė buvo įsodinta į autobusiuką. J. Vaičiulėnas įdavė vairuotojui pinigų, kad šis nupirktų keleivei maisto ir užrašė G. Pakso telefono numerį. Bevažiuojant į Angliją Dovilei paskambino R. Šereika ir jau tiesiai šviesiai pareiškė, kad ši turės dirbti prostitute. Kai mergina kategoriškai užginčijo, kad tokio darbo nedirbs ir pasiskųs, R. Šereika tik nusišaipė ir pareiškė, kad ji neturinti pasirinkimo: nemokanti kalbos, neturinti pinigų, tuoj bus atimti ir asmens dokumentai, ir telefonas. O be to, jei kam nors sugalvos skųstis, tai jis, girdi, žinąs jos artimųjų adresą, kuriems tikrai geruoju visa tai nesibaigs.
Prigasdinta jaunoji moteris apsipylė ašaromis, bet niekam ji nerūpėjo. Anglijoje ją pasitiko G. Paksas su trimis pirkėjais: Eimantu Bušu ir dviem albanais. Pirmiausiai Dovilė buvo nuvežta į vienų albanų valdas. Šie apžiūrėję merginą, nutarė, kad ji nelabai tinkanti prostitutės darbui. Tačiau G. Paksas juos įtikino, kad gražiai aprengus ir padažius Dovilę, ši „gerai atrodys“. Albanas Tonis merginą pasiliko, tačiau pareiškė, kad „už prekę“ sumokės tik tuomet, kai ją išbandys. Mergina buvo nuvežta į butą, kur prostitutės aptarnavo klientus. Nors ir išsigandusi, Dovilė kategoriškai atsisakė užsiimti prostitucija, tad kitą dieną Tonis ją gražino G. Paksui. Tuomet šis dar bandė tartis su E. Bušu, prašė padengti kelionės išlaidas ir mokėti jam 10 procentų nuo Dovilės uždirbamų pinigų. Tačiau šis sandėris neįvyko.
Į albanų rankas
Tuomet atvyko dar vieni pirkliai, ir vėl albanai. Šie sumokėjo G. Paksui 4500 svarų sterlingų ir pažadėjo, jei Dovilė „gerai dirbs“, kas savaitę mokėti jam dar po 10 procentų nuo merginos uždirbtų pinigų.
Pakliuvusi pas šiuos sutenerius Dovilė pasijuto tarsi pragare: jai tuoj pat buvo pagrasinta, kad jei atsisakys dirbti, bus „pakasta“. Kai mergina, nepaisydama grasinimų, pabandė jiems nepaklusti, albanai ją sudaužė kaip obuolį, uždarė ir išžagino, privertė vartoti narkotikus.
Kaip vėliau papasakojo Dovilė, bijodama, kad jos neužmuštų, ji santykiavo su vyrais (per parą iki 15) ir nuolat galvojo kaip ištrūkti iš sutenerių nagų. Porą kartų jai buvo duotas telefonas ir leista paskambinti motinai, tačiau kalbėtis laisvai ir paprašyti pagalbos ji negalėjo, nes jos pokalbio nuolat klausėsi viena suteneriams talkinanti lietuviškai mokanti mergina. Dovilė buvo priversta sakyti motinai, kad viskas gerai – ji net nežinojo adreso tos vietovės, kurioje ji buvo laikoma.
Pabėgo iš pragaro
Maždaug po savaitės kančių, kai neapsižiūrėję albanai paliko nerakintas duris, mergina sugebėjo ištrūkti į laisvę. Nežinodama, kur esanti ir nemokėdama angliškai, Dovilė lietuviškai ir gestais bandė prašyti praeivių pagalbos. Verkdama graibstė juos už rankų, stengdamąsi parodyti, kas jai gręsia. Kažkuris iš jų paskambino policijai. Atvažiavę pareigūnai rado raudančią ir besiblaškančią merginą automobilių stovėjimo aikštelėje.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dalį kaltės pripažino tik J. Vaičiulėnas. Kiti, ypač G. Paksas, tvirtino esantys nekalti, nes jaunoji moteris, girdi, pati norėjusi dirbti prostitute ir paprašiusi jų surasti darbą.
Tačiau surinkti byloje duomenys neginčijamai įrodė ketveriukės kaltę: nukentėjusioji buvo apgaule užverbuota, išvežta ir parduota. Prekeiviai iš to pasipelnė.
Dar vienas pirklys
Dar vienas G. Pakso prekybos žmonėmis grupuotės narys Eimantas Bušas (26 m.), kuris, kaip minėta, prisidėjo pardavinėjant Dovilę, jau irgi pasodintas už grotų. Pernai birželio pradžioje Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį ir jam. E. Bušui buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kai mergina paspruko ir kreipėsi į policiją, buvo sulaikyti anksčiau minėti keturi vyrai, o E. Bušas nuo teisėsaugos pasislėpė. Buvo paskelbta tarptautinė šio sutenerio paieška, išduotas Europos arešto orderis, o byla išskirta į atskirą. Tačiau vyrui neilgai teko džiaugtis laisve. Maždaug po pusmečio jis buvo sučiuptas Jungtinėje Karalystėje ir pargabentas į Lietuvą. E. Bušas nuosprendžio neskundė.
