Edinburgo universiteto (Škotija) Genetikos ir molekulinės medicinos instituto mokslininkai pranešė aptikę koreliaciją tarp su augimu ir intelektu susijusių genų. Statistiniai duomenys rodo, kad aukštaūgių žmonių intelektas dažniau būna didesnis už vidutinį.
Genetinių intelekto šaknų paieškos yra svarbi mokslinė problema, ir kartais šioje tyrimų srityje aptinkami įdomūs dėsningumai. Antai Edinburgo universiteto mokslininkai tyrė 6 815 giminystės ryšiais nesusijusių žmonių DNR. Tyrimo autoriai konstatavo, jog egzistuoja ryšys tarp žmogaus ūgio ir jo intelekto.
Mokslininkai pabrėžia, kad jų atlikto tyrimo rezultatų negalima interpretuoti teiginiu, kad visi aukštaūgiai yra vienareikšmiškai protingesni už mažaūgius. Tačiau, pasak jų, kai kuriais atvejais tarp skirtingo ūgio žmonių yra aiškūs protiniai ir emociniai skirtumai. Statistika liudija, kad vidutiniškai aukštaūgiai šiek tiek lenkia mažesnio ūgio žmones psichinės reakcijos, lingvistinių gebėjimų ir informacijos apdorojimo greičiu.
Specialistų skaičiavimais, 70 proc. šių skirtumų yra susiję su genetika, ir tik 30 proc. – su aplinkos poveikiu.
Įdomu, kad tyrimo autoriai tirtų asmenų intelektinius gebėjimus vertino ne standartiniais IQ testais, bet savo sukurtais, kurie esą yra kur kas tikslesni.
Ankstesniais įvairiose šalyse atliktais tyrimais buvo nustatyti statistiškai reikšmingi specifiniai aukšto ir žemo ūgio žmonių sveikatos skirtumai. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad žemaūgiai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o aukštaūgiai, lyginant su jais, gyvena trumpiau. Iki šiol tyrimų, kaip ūgis gali būti susijęs su intelektu, nebuvo atlikta, arba jie rėmėsi giminingų asmenų DNR tyrimais. Kaip jau minėta, Škotijos mokslininkai nagrinėjo kraujo ryšiais nesusijusių asmenų genetinius ypatumus.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Behavior Genetics“.
