REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karolis Birgilas

Retas darbuotojas nesijaudina, kai vadovas iškviečia „ant kilimėlio“. Juolab dažnai manoma, kad vadovai nesupranta eilinių darbuotojų problemų, nes negali įsijausti į jų poziciją. Draudimo bendrovės ERGO vadovo Kęstučio Bagdonavičiaus kabinete „kilimėlio“ nėra, o ir jo paties pirmasis karjeros laiptas buvo referento pareigos.

REKLAMA
REKLAMA

Dirbti K. Bagdonavičiaus pradėjo prieš 20 metų, dar mokydamasis Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Nuo to laiko jis nuosekliai kilo karjeros laiptais. Tuo metu galimybė atlikti praktiką Vokietijoje atrodė sunkiai įsivaizduojama.

REKLAMA

Nuo referento iki vadovo

„Trečiame kurse mūsų vokiečių kalbos mokytoja davė potencialaus Vokietijos kapitalo investuotojo kontaktus. Aš tuo pasinaudojau, parašiau ir gavau atsakymą dėl 3 mėnesių praktikos vokiečių draudimo bendrovėje „Alte Leipziger“. Tai atrodė kaip kažkas sunkiai įsivaizduojamo“, – prisimena ERGO vadovas Baltijos šalims K. Bagdonavičius.

1993 metais jis pradėjo dirbti pirmojoje Lietuvoje užsienio kapitalo draudimo bendrovėje „Drauda“. K. Bagdonavičius galėtų tapti sektinu pavyzdžiu ką tik pradėjusiam karjerą daryti jaunimui, tačiau jis pats pripažįsta, kad lyderiais nėra gimstama – jais tampama.

REKLAMA
REKLAMA

„Pradėjau nuo referent pozicijos, išrašydavau draudimo sutartis, polisus, paskui teko dirbti skyriaus vadovu, vėliau buvau pakviestas į valdybą, – savo kelią atskleidžia vadovas. – Teko paragauti Baltijos šalių ir Ukrainos regiono vadovo darbo Vokietijoje. Grįžau ir kaip valdybos narys 2007 metais buvau paskirtas pirmininku. Per tą laiką paragavau visų valdymo lygių. Šiandien valdybos pirmininkas esu ne tik Baltijos šalyse, taip pat esu ERGO Baltarusijoje Stebėtojų tarybos pirmininkas, ERGO Rusijoje Stebėtojų tarybos narys bei ERGO International AG Strateginio valdymo komiteto narys.”

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jaučia darbuotojus

Pasak pašnekovo, toks nuoseklus karjeros kelias padeda suprasti visas organizacijos valdymo ir veikimo grandis.

„Privalumas yra tas, kad suvoki realų organizacijos gyvenimą, pažįsti procesus. Manau, kievienas vadovas turėtų atidžiau susipažinti su procesu, klientu. Aišku, keičiasi vartotojai, jų elgsena, bet fundamentaliai su organizacija turi būti susipažinęs”, – teigia dirbtiniu vadovų „nusileidimu“ į pardavimo skyrių netikintis K. Bagdonavičius.

Erdvus vadovo kabinetas išklotas kilimine danga, bet mitologinio vadovo kilimėlio, ant kurio visi bijo stotis, čia nėra. Pats K. Bagdonavičius supranta, ką reiškia eiti į pokalbį su vadovu, tačiau pripažįsta, kad ir vadovas gali klysti.

REKLAMA

„Visgi geriau pažįstu žmogų, kuris ateina pas vadovą, nes pats eidavau. Žinodavau, kaip reikia pasiruošti pokalbiui su juo ar su valdybos nariu. Natūralu, kad toks žmogus negali sakyti, jog visiškai nesijaudina. Kaip gali eiti į egzaminą ir nesijaudinti? Natūralus, sveikas jaudulys yra ir turi būti. Supranti, kad pokalbio sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Mano patirtis padeda savitarpio supratimui, nes aš žinau darbuotojo lūkesčius, žinau, apie ką kalbėsime, žinau, kad jis yra pasiruošęs“, – teigia kartu su darbuotojais ir pietauti einantis pašnekovas.

REKLAMA

Anot jo, toks savitarpio supratimas leidžia kurti partneryste, o ne instrukcijų pateikimu paremtus vadovo ir darbuotojo santykius. Žinoma, svarbu, kad darbuotojai su vadovu palaikytų ir abipusį ryšį, nes tik taip galima pastebėti vadovo klaidas.

„Šiuo atveju vadovai, mano galva, turi pripažinti, kad klysta. Klaidas reikia pripažinti ir judėti į priekį. Dažniausiai susidaro įspūdis, kad vadovas yra neklystanti būtybė. Jis klysta, bet tų klaidų pasekmės būna didesnės“, – pastebi K. Bagdonavičius.

Rytų Europoje greitesni ir verslesni

ERGO draudimo grupė veikia visoje Europoje, tačiau atskirų regionų vadovų iššūkiai čia nevienodi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje aplinka yra gana dinamiška. Čia labai svarbu, kaip sprendimai būtų priimti greitai. Nors turime planuoti sprendimų priėmimo projektus, jų greitis čia yra visiškai kitoks. Palyginti su darbu Vokietijoje, ten dėmesys yra skiriamas sprendimų priėmimo proceso kokybei. Greitis priklauso nuo kokybės, šiuo požiūriu čia yra esminis skirtumas”, – lygina K. Bagdonavičius.

ERGO vadovo teigimu, mūsų regiono vadovai verslesni, tačiau įmonių grupė yra kotiruojama akcijų biržoje, taigi reikia prisitaikyti prie grupės reikalavimų. Vis dėlto tai jau priklauso vadovo kompetencijai. K. Bagdonavičius tai įvardija kaip rimtą iššūkį, nes reikia priimti bendrus sprendimus, kurie tiktų visai Baltijos šalių rinkai.

REKLAMA

Suformavęs tvarią Baltijos šalių komandą, jis laikėsi ilgailaikės sprendimų strategijos, nepaisydamas krizės nulemtos draudimo rinkos. „Tai parodo, ar įžvalgūs yra vadovai. Puikiai pamenu, kad recesijos metu netaupėme darbuotojų mokymui ir ugdymui, nors tai tikrai buvo iššūkis. Būtent nuoseklūs sprendimai parodo ilgalaikį požiūrį į savo vertę“, – teigia pašnekovas.

Teorijos be praktikos nėra

Bendrovės vadovas gali didžiuotis socialinių mokslų daktaro laipsniu. Visa vadovybė teigiamai priėmė jo sprendimą studijas toliau derinti su darbu.

REKLAMA

„Esu dėkingas darbdaviui, kad suteikė galimybę man rašyti mokslinį darbą dirbant. Siekiau gilinti teorines žinias ir sieti jas su praktika. Geriausia yra atrasti šių dalykų balansą, nes gera teorija atsiranda iš geros praktikos ir atvirkščiai“, – džiaugiasi jis.

Mobilumui padeda ir šeima

Vis dėlto, norint praktiškai taikyti teorinius sprendimus, vadovui tenka daug keliauti, nes bendrovės centrinė būstinė yra Diuseldorfe, o regioninis valdymo modelis reikalauja tokio mobilumo, kad kartais per savaitę tenka pabuvoti penkiuose Europos miestuose. Pask K. Bagdonavičiaus, tokiu atveju labai svarbi ne tik ištvermė, bet iš šeimos palaikymas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kartais tenka išskristi 6 ryto ir grįžti prieš vidurnaktį, o kitą dieną skristi į kitą miestą. Mobilumas yra iššūkis. Kiekvienam vadovui svarbus ne tik komandos, su kuria jis dirba, bet ir šeimos palaikymas. Jei atsikeli ryte, išvažiuoji į darbą – turi turėti motyvą. Svarbu ne tik kurti vertę, bet ir jausti šeimos paramą”, – svarsto jis.

Pašnekovas teigia, kad šeima yra neatsiejama nuo jo laisvalaikio, kurio rasti kartais tampa iššūkiu.

„Kokybiškas laisvalaikis yra tas, kurį praleidžiu su šeima. Tas laikas sukuria balansą, kad visiškai neįsitraukčiau į profesinę veiklą. Su žmona Asta auginame sūnų Joną ir dukrą Ievą. Daug keliaujame, aplankome tėvus, turime savo vertybes, esame krikščionys. Turiu brolį dvynį, su juo susitinkame“, – atvirauja K. Bagdonavičius.

REKLAMA

Futbolas ir generalinės repeticijos

ERGO Baltijos šalių vadovas aktyviai leidžia laiką žaisdamas futbolą ir dalyvaudamas Sekmadienio futbolo lygoje. „Priklausau futbolo klubui „Prelegentai“, tai smagus klubas, iš jo narių gali daug ko pasimokyti. Svarbiausia yra laisvalaikio praleidimo kokybė. Manau, kad jam laiko galėtų būti ir daugiau, bet vertinant laisvalaikį kokybės prasme, stengiesi jį išnaudoti kuo efektyviau“, – pasakoja jis.

Bent 12 valandų darbe kasdien praleidžiančiam K. Bagdonavičiui efektyviai išnaudoti laiką yra labai svarbu, nes kitos tokios pačios dienos nebebus. „Gyvenimas nėra generalinė repeticija. Negali sakyti: „Vieną kartą pabandžiau, o jau kitąkart bus geriau.“ Reikia stengtis efektyviai išnaudoti kiekvieną akimirką, kurią turi“, – įžvalga pokalbį užbaigia jis.

REKLAMA

 

Faktai: ERGO

Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė „Drauda“ Lietuvoje įkurta 1991 metais

Po dešimties metų bedrovė gavo savo pagrindinio akcininko vardą ERGO

2004-aisiais grupės bendrovėms Baltijos šalyse įkurta bendra valdyba Lietuvoje

Įmokų suma ERGO Baltijos šalyse 2012 metais sudarė 150,2 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų