Marija Gabrienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nekilnojamojo turto agentūros pastebi, kad senjorai drąsiau ryžtasi permainoms – pardavę butus didesniuose miestuose gyventi keliasi į pajūrį. Vieni – arčiau vaikų, kitus vilioja jūra. Prognozuojama, kad iki euro įvedimo NT rinka turėtų išaugti kone ketvirtadaliu
Gyventi į Palangą žurnalistų kalbinta šeima prieš pusmetį atsikėlė iš Panevėžio. Pasak vyro, keisti gyvenamąją vietą jiedu su žmona nutarė norėdami įsikurti arčiau Klaipėdoje gyvenančių vaikų ir jūros.
„Įsigijom, kaip matote, 49 kvadratinių metrų butuką. Galim sakyt, kad balansas buvo išlaikytas, bet mes visados taip sakom. Įsigijom taip pat nemokamai didžiulį turtą – tai būtent gryną orą pušyną, jūrą...“, – šypsosi Palangos gyventojas Telesforas Laucevičius.
Šeimininkė sako, kad dviejų kambarių buto jiems visiškai užtenka.
„Mokesčiai palyginti mažesni, jeigu skaičiuosime atsižvelgiant į plotą. Ir šilumos juk daugiau reikia didesniam butui, nei mažam. Mes patenkinti“, – džiaugiasi Palangos gyventoja Nijolė Laucevičienė.
Gyventi į Palangą, Šventąją ir kiek mažiau į Nidą, senjorai, pasak brokerių, atvyksta ne tik iš didžiųjų šalies miestų, bet ir iš mažesnių – Šilutės, Šilalės, Mažeikių. Pardavę turėtą namą ar butą, pajūryje paprastai jie perka visiškai įrengtus, maždaug nuo 250 tūkst. iki 400 tūkst. litų kainuojančius butus.
„Dviejų – trijų kambarių butai yra populiariausi. Jei reikia tik vasarai, žmonės perka vieno kambario – jiems užtenka, jei gyvenimui, tai dažnai būna perkami dviejų – trijų kambarių būstai“, – teigia „011 NT“ brokerių kontoros pardavimų vadovas Giedrius Sidaravičius.
Dėl didelių šildymo kainų ir galimybės patiems reguliuoti kambario temperatūrą, naujos statybos ar renovuoti būstai – paklausiausi. Taip pat senjorams svarbu įsikurti arti prekybos centrų, gydymo įstaigų ar turgaus.
„Iš tikrųjų ta tendencija, kaip sakiau, yra jau kelinti metai ir ji truputį įgyja kitą atspalvį. Įsigiję antrąjį būstą tik vasaros laikotarpiui dažnai žmonės priima sprendimą – pasilieka visiems metams. Parduoda butus, kuriuos turi kituose miestuose ir apsigyvena pastoviai, ypač Palangoje“, – sako agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
„Žmonės vis lengviau atsiskiria su savo pinigėliais, kažkiek įtakos žinoma dar daro ir euras, nes senjorai yra pergyvenę ne vieną valiutų keitimą: ir vagnorkių, ir rublių, ir litų – žodžiu, visą tą žino ir prisimena įvairių padarinių, todėl, jei turi sukaupę pinigėlį, tai stengiasi pasigerinti sau gyvenimą“, – sako „011 NT“ brokerių kontoros rinkodaros vadovas Mantas Jaruševičius.
Statistikos, kiek būstų įsigyjama pagal amžiaus grupes, nėra, spėjama, kad maždaug apie 30 procentų būstų dabar įsigyja senjorai. Prognozuojama, kad šie metai nekilnojamojo turto rinkoje turėtų būti itin aktyvūs. Esą išaugs ir pasiūla, ir paklausa. Po euro įvedimo rinka į normalias vėžes esą turėtų grįžti per pusmetį.
