Vanduo  (Wikimedia Commons nuotr. )

Vanduo (Wikimedia Commons nuotr. )

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį.

Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd. litų. Tačiau vandens vartojimas sumažėjo, todėl vandens tinklų išlaikymas gula ant likusiųjų pečių. Kai kur vandens kaina gali kilti net bemaž 100 proc.

Neskuba įsirengti patogumus

Biržų rajone apie 12 gyvenviečių buvo įgyvendinti europinėmis lėšomis remiami vandentvarkos projektai. Pusėje jų vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti dar prieš dešimtmetį SAPARD paramos lėšomis. Tačiau toli gražu ne visi gyventojai suskubo prisijungti prie centrinių trasų. Už tokius patogumus reikėjo mokėti iš savo kišenes. Todėl ne visi norėjo ar išgalėjo tai padaryti.

REKLAMA

Pasak Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto Rimanto Šikšniaus, kai kuriose gyvenvietėse naujais tinklais jau naudojasi dauguma gyventojų, kitose – vos kelios dešimtys namų. „Antai Kirdonyse, 9 kilometrai nuo Biržų, prie nutiestų tinklų neprisijungė vos vienas kitas namas. O atokioje Smilgių gyvenvietėje gal tik 20 namų įsirengė patogumus. Ši palyginti nemaža buvusi gyvenvietė labai ištuštėjo, daug kas emigravo, išvažiavo į didesnius miestus“, – pastebėjo savivaldybės administracijos darbuotojas.

Biržų rajono visuomenininkė Nijolė Šatienė prisiminė, kad kaimo bendruomenių lyderiai ir aktyvistai labai stengėsi, kad gyventojai pritartų tokiems projektams ir jungtųsi prie vandentiekio bei nuotekų tinklų. „Vis daugiau žmonių supranta, kad turi gyventi ir tvarkytis kaip europiečiai“, – sakė Biržų rajono vietos veiklos grupės projekto koordinatorė. Dažnas gyventojas pridurtų, kad norėtų ir europietiškų pajamų bei galimybių jas užsidirbti.

Ne vienoje tiek Biržų, tiek kitų rajonų gyvenvietėje centrinės vandentiekio ir nuotekų trasos pasiekė tik dalį gyventojų. Mat vienam projektui buvo skiriamos ribotos ES investicijos. Į dvi dalis liko padalyta ir Panevėžio rajono Daukniūnų gyvenvietė. Apie pusę jos gyventojų galėjo prisijungti prie centralizuoto vandentiekio, o kitos pusės tinklai nepasiekė.

REKLAMA

„Nutiesti tinklus visoje gyvenvietėje neužteko paramos. Tačiau ir ten, kur jie buvo pakloti, teko įkalbinėti žmones prie jų jungtis. Pradžia buvo sunki, tačiau dabar gyventojai supranta, kad vanduo ir nuotekų tvarkymo sistema jiems reikalinga“, – teigė Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičienė. Ji pastebėjo, kad tada, kai buvo rengiamas vandentvarkos projektas, gyvenvietėje buvo daugiau kaip 400 gyventojų, o dabar liko apie 350.

Brangs iki 100 proc.

Vandens tiekimo įmonės per septyniolika metų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investavo 3,08 mlrd. litų, kurių 90 proc. sudarė ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. Dabar abejojama, ar visos investicijos pasiteisino.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atlikusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo įmonių veiklos tyrimą, konstatavo, kad prieš investuojant nepakankamai detaliai buvo įvertinta investicijų efektyvumas, sukurto turto eksploatavimo sąnaudos ir paslaugų brangimas vartotojams.

Per krizę geriamojo vandens suvartojimas Lietuvoje sumažėjo vidutiniškai apie 17 proc. 2008 m. vienas gyventojas per parą sunaudodavo vidutiniškai 69,9 litro, o 2010 m. – 56,7 litro. Ir pastaraisiais metais vandens daugiau nesuvartojama.

REKLAMA

VKEKK išvadose tvirtinama, kad didėjant vandens paslaugų savikainai, prie tinklų jungiasi mažiau vartotojų, nei buvo planuota investiciniuose projektuose. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas vartotojams gali brangti vidutiniškai apie 15 proc. (nuo 1,9 proc. Prienuose iki 94,2 proc. Šilutėje).

Dabar bendrovės „Šilutės vandenys“ vartotojai už kubinį metrą vandens moka 8,41 lito (be PVM), o prognozuojama kaina – 16,33 lito (be PVM). Šilalėje kaina gali kilti nuo 6,14 iki 10,41 lito, Šakiuose – nuo 8,39 iki 13,23 lito, Ignalinoje – nuo 6,37 iki 9,71, Raseiniuose – nuo 7,15 iki 10,75 lito, Kėdainiuose – nuo 7,5 iki 10,63 lito, Jurbarke – nuo 7,3 iki 10,18 lito. Kitose savivaldybėse prognozuojamas kiek mažesnis vandens brangimas.

Emigracijos pasekmės

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius nenorėjo sutikti su visomis VKEKK išvadomis. „Taip, vandens vartojimas mažėja, todėl auga eksploatacijos, paslaugų teikimo sąnaudos. Bet ne vandentiekininkai dėl to kalti. Emigracija – visos šalies problema. Jei, tarkime, miestelyje perpus sumažėjo gyventojų, ar likusiems netiekti vandens?“ – retoriškai klausė jis.

Vandens tiekėjams atstovaujančios organizacijos vadovas pabrėžė, kad sąnaudos auga ir todėl, kad vandentiekininkai nukenksmina nuotekų dumblą. O neigiamiems vandens tiekimo įmonių ekonominės veiklos rezultatams esą iš dalies įtakos turi netobula kainų peržiūrėjimo tvarka.

REKLAMA

„Kokie gali būti rezultatai, jei kainos neperžiūrimos 5–6 metus, o darbo jėga, elektra pabrango, išaugo išteklių mokesčiai? Vandens tiekimo kainos turi būti peržiūrimos kasmet, nepriklausomai nuo politinių vėjų“, – samprotavo B.Miežutavičius.

Jis atsargiai vertino VKEKK išvadas, kad kai kuriose savivaldybėse vandens tiekimas itin stipriai pabrangs. „Mūsų prievaizdai pateikė prognozes gal 10 metų į priekį. Kada ir kiek kils kainos, parodys rinka“, – aptakiai kalbėjo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. Jis pabrėžė, kad mūsų gyventojai neturėtų per daug skųstis dėl didelių vandens kainų, nes jos mažesnės nei aplinkinėse ES šalyse.

Investicijas suryja sovietmečio vaiduokliai

VKEKK savo išvadose nurodo, kad, nepaisant didelių investicijų, iki 2015 m. centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo ir nuotekų tinklai nepasieks 95 proc. šalies vartotojų, kaip tai buvo numatyta teisės aktuose. Kitais metais centralizuota vandens tiekimo paslauga naudosis 86,4 proc., o nuotekų tvarkymo – 82,5 proc. vartotojų. O kai kuriose savivaldybėse jų prieinamumas bus tik apie 30 proc.

„Labai jau ambicingas tikslas buvo iškeltas. Jis geras, bet nerealus. Nei latviai, nei estai taip aukštai neiškėlė kartelės. Pasiekti, kad 95 proc. gyventojų turėtų centralizuotą vandentiekį ir nuotekas, galima būtų per 10 metų, o ne iki 2015-ųjų. Kai žmogus semia vandenį iš šulinio, turi lauko tualetą, jį sunku priversti savo lėšomis jungtis prie centrinių tinklų. Jam dar tektų pirkti vonios ir tualeto įrangą“, – samprotavo B.Miežutavičius.

REKLAMA

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad padarytos investicijos naudingos ir miesto, ir kaimo gyventojams. „Dar ruošiamės investuoti 1,4 mlrd. litų. Daugiausia jų turėtų tekti infrastruktūrai kaime“, – vandens tiekimo įmonių planus nusakė B.Miežutavičius.

Anot jo, nemažai investicijų suryja sovietmečių vaiduokliai. Daug lėšų reikia tų gyvenviečių vandentiekiui, kurį ankstesniais laikais prižiūrėjo kolūkiai, vėliau – žemės ūkio bendrovės ar kitos žinybos, atnaujinti. „Sugriuvę seni gyvenviečių vandens tiekimo tinklai – nemenka problema. Tinklus prižiūrėjo neprofesionalai, o suirus senai sistemai, daug jų bankrutavo ar užsiėmė komercija, todėl į vandentiekius neinvestavo“, – aiškino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.

Pasak B.Miežutavičiaus, šalyje yra apie 1 800 kaimiškų gyvenviečių, kur buvo centralizuotai tiekiamas vanduo. Apie 1 300 tokių vandentiekių savo žinion jau perėmė vandens tiekimo įmonės. Dar ketinama perimti iki 500 senų tinklų. Jis pabrėžė, kad naujojo finansinio laikotarpio investicijos turėtų būti panaudojamos taip, kad mažėtų geriamojo vandens tiekimo savikaina.

Komentaras

Vandens tiekėjai piktnaudžiauja?

Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono tarybos narys, kaimo bendruomenių asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkas

REKLAMA

Per pastaruosius metus 6 ar 7 rajono gyvenvietėse buvo nutiesti vandentiekio tinklai. Tačiau nemažai gyventojų vandenį semia iš šulinių, nes centralizuotai tiekiamas vanduo pakankamai brangus – beveik 10 litų už kubinį metrą (su nuotekomis). Mums ši paslauga yra viena brangiausių Lietuvoje. Ir dar prognozuojama, kad ji 100 proc. brangs! Nesuprantama, kodėl vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas taip brangsta, jei vandens tiekėjas investuoja ES lėšas ir yra daugiau vartotojų. Rajono taryboje dėl to kyla daug ginčų. Suprantama būtų, jei vandens tiekimo įmonė negautų europinės paramos, tačiau ji sudaro didžiąją investicijų dalį. Tad kodėl reikia branginti paslaugas? Tai panašu į piktnaudžiavimą.

Vida Tavorienė

Petras
2014-02-26 09:18:28
Prichvatizatorius ,mat , guodžia ,kad kubinio vandens kaina Lietuvos mužikėliui yra mažiausia visoj ES. Tik nei valdžios atstovas, nei prichvatizatorius nepasakė kiek kartų ponai mažiau sumoka tam mužikėliui už darbą . Lietuvos valdžia neatstovauja rinkėjų daugumai ,nepažaboja prichvatizatoriaus apetititų, neriboja kainų, taigi prieis iki socialinio sprogimo . Jau dabar nebėr kam dirbti ,nes darbingi ,jauni emigravo . Tai" gero "partinėsė rietenose skęstančio, niekieno nekontroliuojamo ir nebaudžiamo Neprigulnos Lietuvos valdymo rezultatas. Iš vidaus byra valstybė. O atsakomybės nei centrinei ,nei savivaldybių valdžiai nesimato.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Arturas 2014-02-26 10:47:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Idomu kur tie milijardai,nes vanduo ziema uzsala,vandeniui dingus po to puse dienos bega rudas vanduo...   ATSAKYTI
Eneka 2014-02-26 10:16:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kasdien vis aktualesne problema tampa brangstantis vanduo. Yra du būdai sutaupyti. Vienas būdas - sunaudoti mažiau vandens, tačiau tai nėra pati geriausia išeitis. Kitas būdas – įsirengti lietaus vandens naudojimo sistemą. Lietaus vanduo gali patenkinti iki 50 proc. vandens poreikio: jį galima panaudoti tualeto bakelio papildymui, mašinos plovimui, skalbimui, laistymui ir t.t. Pats metas pasinaudoti nemokama dovana iš dangaus.   ATSAKYTI
Petras 2014-02-26 09:18:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prichvatizatorius ,mat , guodžia ,kad kubinio vandens kaina Lietuvos mužikėliui yra mažiausia visoj ES. Tik nei valdžios atstovas, nei prichvatizatorius nepasakė kiek kartų ponai mažiau sumoka tam mužikėliui už darbą . Lietuvos valdžia neatstovauja rinkėjų daugumai ,nepažaboja prichvatizatoriaus apetititų, neriboja kainų, taigi prieis iki socialinio sprogimo . Jau dabar nebėr kam dirbti ,nes darbingi ,jauni emigravo . Tai" gero "partinėsė rietenose skęstančio, niekieno nekontroliuojamo ir nebaudžiamo Neprigulnos Lietuvos valdymo rezultatas. Iš vidaus byra valstybė. O atsakomybės nei centrinei ,nei savivaldybių valdžiai nesimato.   ATSAKYTI
Ar ne gaspadoriai 2014-02-26 08:38:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pažiūrėkit tauragės rajone kiek yra neprisijungusių,ir niekam neįdomu,-čia mat tam tikras darbas turės būti dirbamas.
O juk lengviau su kompu kokį įstatymą parašyti.Ir proto nereikia.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Kybartuose siautėja gandras reketininkas
DABAR RODOMA
Kybartuose siautėja gandras reketininkas
DABAR RODOMA
Avarija Vilnius-Panevėžys
DABAR RODOMA
Į Europą ateina karščio banga
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
14-metis pabudo iš komos: paaiškėjo įvykio detalės
DABAR RODOMA
Marijampolės kalėjime įkalinti vyrai grasina maištais ir neramumais
DABAR RODOMA
Vilniuje apsivertusio motorolerininko bičiuliai užpuolė policininkus
DABAR RODOMA
Veryga apie maitinimą
DABAR RODOMA
Kaip šiltnamyje laistyti pomidorus?
DABAR RODOMA
Patikrino panevėžiečių budrumą – iš butų nešk, ką nori
REKLAMA
„McKesson Coorporation“ įsikūrė Lietuvoje (nuotr. Virginijaus Sinkevičiaus „Facebook“ paskyra)
JAV didmeninės vaistų prekybos gigantas „McKesson“ Vilniuje atidarė naują biurą ir tikisi ateityje sėkmingai konkuruoti sveikatos priežiūros rinkoje. „McKesson Business ...
Justas Mundeikis
Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas ...
Jaunos mamos (nuotr. Fotodiena.lt)
Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė skaičiuoklę, kuri padeda palyginti, kaip pagal namų ūkio pajamas atrodote šalia kitų tautiečių. Ji taip pat atskleidžia, kad ...
Kiaulės
VMVT ekspertų duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų. Situacija ...
„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis: nebėra paklausos (nuotr. SCANPIX)
Nuo kitų metų gegužės apie galimybę įsigyti tabako gaminius prekybos vietose bylotų tik specialūs užrašai, o patys gaminiai nebebūtų matomi. Tie patys reikalavimai galiotų ir ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų