REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne kartą viešojoje erdvėje girdėjome, kiek daug uždirba investicinių bankų darbuotojai. Sunkus darbas iki paryčių, rodos, gali atrodyti ne toks bauginantis, kuomet krūva šlamančiųjų apsirūpinama iki gyvenimo pabaigos. Vis dėlto jeigu nesugebama tvarkyti finansų, net uždirbti milijonai nepadės pasirūpinti savo finansiniu stabilumu.

Ne kartą viešojoje erdvėje girdėjome, kiek daug uždirba investicinių bankų darbuotojai. Sunkus darbas iki paryčių, rodos, gali atrodyti ne toks bauginantis, kuomet krūva šlamančiųjų apsirūpinama iki gyvenimo pabaigos. Vis dėlto jeigu nesugebama tvarkyti finansų, net uždirbti milijonai nepadės pasirūpinti savo finansiniu stabilumu.

REKLAMA

Businessinsider.com aprašo vieno investicijų bankininko, iššvaisčiusio visą savo solidų atlyginimą, istoriją, labai primenančią filmo "Volstrito vilkas" siužetą.

„Atvykau į Niujorką 1994 metais būdamas 24 metų, ieškojau žurnalisto darbo arba vietos komunikacijos agentūroje, neturėjau jokio supratimo, kas yra tas Volstritas“, – savo istoriją verslo naujienų portalui pasakojo amerikietis Turney Duffas.

Bandydamas susirasti naują darbą ir įsitvirtinti didmiestyje, jaunuolis pabandė įsidarbinti viename garsiausių investicinių bankų „Lehman Brothers“. Nors pakliūti ten nepavyko greitai atsirado galimybė dirbti kitame investicijų gigante - "Morgan Stanley". 

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiūlymas labai suviliojo, jau prieš tai girdėjau kalbas, kiek daug uždirba Volstrito bankininkai“, – prisimena jis.

Po poros metų darbo T. Duffas perėjo dirbti į rizikos kapitalo fondą "Galleon Group", kur ir prasidėjo tikrosios linksmybės.

REKLAMA

Taip jauno vyro gyvenimas pasikeitė. Kaip ant lėkštutės buvo pakloti geriausi restoranai, prabangiausi naktiniai klubai, aukštuomenės renginiai.

„Tekdavo dalyvauti tokiuose vakarėliuose, kur kiekvienam dalyvaujančiam vyrui buvo parūpinta po palydovę. Kad jos gali pasiūlyti ne tik palydą paaiškėjo tik vėliau, tačiau visi mėgavosi pramogomis“, – prisimena vyras.

Pasak jo, dalyvaujant tokiuose vakarėliuose buvo siūloma neapsieita be kokaino. Iš pat pradžių, vyras tik apsimetinėdavo vartojantis narkotikus.

„Prisimenu, dar man būnant paaugliu vienas artimas žmogus mirė nuo perdozavimo, tad nenorėjau, kad mane ištiktų toks pats likimas“, – apie savo tuometinį pasiryžimą kalbėjo vyras.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto vakarėliams dažnėjant  jaunam vyrui narkotikai jau nebeatrodė toks žalingas ir mirtinai pavojingas įprotis.

Vėliau priklausomybė tik augo. Vyro skaičiavimais, dar pačioje pradžioje narkotikams jis išleisdavo apie 700 JAV dolerių per savaitę. Per metus uždirbant daugiau nei 2 mln. dolerių tai neatrodė didelė suma.

Ilgos alinančios darbo valandos, naujagimis, neduodantis išsimiegoti ir per taip trumpas poilsio valandas – taip kokainas tapo jauno vyro kasdienybe.

„Tai pat žinojau, kad negaliu pasirodyti darbe apsvaigęs, nes iš karto būsiu atleistas. Todėl pats save žalodavau ir atėjęs į darbą sakydavau, kad mane sumušė gatvėje, taip mane išleisdavo namo“, – prisimena vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savaime suprantama, kad taip ilgai tęstis negalėjo.

 

„Teko išeiti iš darbo, – prisimena bankininkas. – Bet jeigu nebūčiau to išgyvenęs, nebūčiau toks žmogus, koks esu dabar, vis dėlto gailiuosi, kad įskaudinau savo pačius artimiausius žmones.“ Pasak jo, iš 10 mln. dolerių, kuriuos jis uždirbo per kelerius metus Volstrite dėl išlaidaus gyvenimo ir blogų investicijų nebeliko nė cento.

 

T. Duffas savo prisiminimus ir darbo patirtį Volstrite sudėjo į knygą "The Buy Side: A Wall Street Trader's Tale of Spectacular Excess". 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų