REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karolina STAŽYTĖ

Išvykdami gyventi į kitą šalį daugelis žmonių susiduria su dilema, kur dėti augintinį. Vieni atiduoda jį globoti giminaičiams, kiti palieka viešbutyje ar prieglaudoje, treti tiesiog išmeta į gatvę ar užmigdo. Retas kuris nusprendžia kartu vežtis savo keturkojį draugą. Kodėl? Anot Švedijoje šiuo metu gyvenančios gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ filialo Tauragėje įkūrėjos Viktorijos Naujokaitės, daugelį stabdo paprasčiausias nežinojimas.

REKLAMA
REKLAMA

 

– Palikdamas augintinį, žmogus elgiasi nehumaniškai bei neatsakingai. Esame mąstančios būtybės, tad turime pasirūpinti silpnesniais už save. Ar išvykdami uždarbiauti į užsienį padorūs tėvai palieka savo vaikus likimo valiai? Ne. Tad kodėl su augintiniais leidžiame sau elgtis taip lengvabūdiškai? Mylime, kol patogu, atsikratome, kai kyla sunkumų, – klausimą po klausimo kėlė Viktorija.

REKLAMA

Anot merginos, išsivežti į užsienį mylimą katę ar šunį nėra taip sudėtinga ir brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Tereikia nuvykti pas veterinarijos gydytoją, kuris gyvūną paženklins (įves į poodį nedidelę mikroschemą), išduos jam europinį gyvūno pasą bei paskiepys. Nesudėtingos procedūros kainuos apie 150 Lt ir bus atliktos tą pačią dieną. Prieš pat kelionę augintiniui privaloma suduoti vaistų nuo parazitų. Tiesa, veterinarijos gydytojos Ligitos Patašienės teigimu, norint įvežti augintinį į Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją bei Norvegiją, po vakcinacijos reikia išlaukti 21 dieną. Keliaujant į kitas šalis negalioja joks terminas. Be to, nereikia pamiršti, jog keltuose (jei augintinis neliks mašinoje) ir lėktuvuose gyvūną privaloma laikyti specialiame narve – bokse.

REKLAMA
REKLAMA

– Penki mėnesiai gyvenu Švedijoje. Atvažiavau čia, kaip ir daugelis mūsų tautiečių, užsidirbti. Tačiau išsivežiau kartu ir savo mylimus du šunis. Susitvarkyti dokumentus buvo juokų darbas. Kadangi iš pradžių nežinojau, ar greitai rasiu kur apsigyventi su šunimis, palikau juos prižiūrėti pažįstamam žmogui. Po mėnesio, kai susikūriau tinkamas sąlygas gyventi, atsivežiau ir juos, – patirtimi pasidalijo Viktorija.

Požiūris į šunis, merginos teigimu, Švedijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.

– Vienas mano šuo didelis. Tačiau per keturis mėnesius, kitaip nei gimtinėje, nesulaukiau jokių šnairų žvilgsnių. Čia šunys auginami kaip draugai, kompanionai. Tokio dalyko kaip šuo–signalizacija nėra. Geteburge populiarūs didelių veislių šunys, tokie kaip rotveileriai, Rodezijos ridzbekai bei dobermanai. Lietuvoje jie laikomi apsauginiais šunimis. Nemeluosiu, pati jų prisibijodavau, tačiau Švedijoje šie keturkojai – linksmi, draugiški ir nuolankūs. Per keturis mėnesius nepastebėjau nė vieno šuns su antsnukiu. Šioje šalyje negalioja ir veislių diskriminacija, – dėstė Viktorija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės pasiteiravau, ar dažnai lietuviai Lietuvos sieną kerta kartu su savo keturkojais ir kokių dokumentų reikia, norint juos pervežti.

– Lietuvos muitinė nerenka statistinių duomenų, kiek naminių gyvūnų emigravo kartu su savo šeimininkais. Keliavimo su naminiais gyvūnais taisykles ir rekomendacijas nustato bei reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Asmenims, keliaujantiems su naminiais gyvūnėliais, pravartu susipažinti su 2003 m. gegužės 26 d. Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnėliams, iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB, išdėstytais reikalavimais. Pagrindiniai keliaujantiems gyvūnams reikalingi dokumentai yra augintinio pasas ir veterinarinio įvežimo dokumentas gyvūnams. Tai nesudėtinga ir mažai kontroliuojama procedūra. Muitininkams svarbiau tai, kas įvežama, o ne išvežama iš šalies, – paaiškino G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Lietuvos muitinei patikėta CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) įgyvendinimo kontrolė. Muitinės pareigūnai, sulaikydami, dažniausiai oro uostuose, nykstančių gyvūnų ir augalų egzempliorius, prisideda prie laukinės gamtos išsaugojimo. Kaip pavyzdžius spaudos atstovė įvardijo kartą keleivio bagaže aptiktą labai nuodingą kobrą Naja atra iš Vietnamo bei retus koralus iš Honkongo.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų