Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniame banke (ECB) keistųsi valdybos balsų paskirstymo struktūra, naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, daugiau galios suteikiant didesnių Europos ekonomikų atstovams.
Svoris pagal dydį
Teigiama, kad ECB valdybos balsavimo procesas vyks pakaitomis – euru disponuojančiu valstybių centrinių bankų atstovai keistųsi kiekvienu balsavimu. Tokie pokyčiai paveiks kiekvieną euro zonos narę, tačiau didžiausią nepasitenkinimą būsima situacija reiškia didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos, atstovai.
Šiuo metu eurą turinčių valstybių centrinių bankų vadovai susitinka ECB dukart per mėnesį, tačiau, kuomet narių bus daugiau nei 18 – vadovai bus padalinti į grupes pagal ekonomikos dydį, taip siekiant užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, rašo „Reuters“. Būtent Lietuvai tapus euro zonos nare, bendrą žemyno valiutą kuruojančios valdybos narių skaičius perkops 18 žmonių ribą.
Teigiama, kad 5 didžiausios ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai, valdyboje turės po 4 balsus. Likusios 14 valstybių tarpusavyje dalinsis 11 balsų, kurių kiekis nedaugės, augant euro zonos narių skaičiui, teigia „Reuters“.
Primenama, kad balsavimo tvarkos pakeitimai, išaugus narių skaičiui buvo numatyti dar 2003-iais metais, ruošiantis ES plėtrai į Rytus.
Seks rinkų reakcija
Kol kas sunku prognozuoti, kaip rinkos reaguos į sumažėjusią mažesnių valstybių įtaką ECB sprendimų priėmimui.
„Tikrai nebus įmanoma išvengti atvejų, kuomet rinkos dramatiškiau vertins didesnį balsų kiekį turinčių valdybos narių nuomonę“, – pasakojo finansų grupės „Nomura“ analitikas Nickas Matthewsas.
Priduriama, kad per didelis dėmesys vienam ar kitam ECB valdybos nariui gali atitraukti dėmesį nuo paties sprendimo priėmimo.
„Reuters“ teigimu, tikėtina, kad priimant sprendimus bus sulaukiama nemažai viešų pareiškimų iš valstybių atstovų, kurie dėl rotacijos tiesiogiai nedalyvauja balsavime. „Net jei ir nebalsuoji ar balsuoji, tačiau tavo balsas nieko nekeičia, bus norima parodyti, kad nuomonė ir pozicija buvo išsakyta, o kaip tai padaryti geriau, jei ne viešumos pagalba“, – svarstė „Deutsche Bank“ ekonomistas Gillesas Moecas. Būtent nuomonių išsiskyrimas neretai klaidina rinkas ir destabilizuoja situaciją euro zonoje, teigia „Reuters“.
Vokietija nerimsta
Nors Vokietijos centrinio banko atstovams teks praleisti tik vieną susirinkimą per 5 mėnesius, Berlyno politikos grietinėlė jau ėmė galąsti kritikos strėles.
Konservatyvūs šalies politikai ilgą laiką priešinosi „viena valstybė – vienas balsas“ principui, argumentuodami, kad Vokietijos indėlis į ECB kapitalą sudaro net ketvirtadalį visų įnešamų lėšų.
Tuo tarpu, kol kas balsų kiekiu išreikšta Vokietijos įtaka ECB sprendimų priėmimui prilygsta Maltos ar Kipro balsų kiekiui – ekonomikų, nesudarančių nė 1 proc. euro zonos ekonomikos dydžio.
Vis dėlto Bundesbanko atstovai išlieka ramūs ir pabrėžia tai, kad net nebalsuojančios šalys galės reiškti nuomonę, todėl Vokietijos atstovams nesant valdybos posėdyje, problemų kilti neturėtų – juolab, kad valdyboje atstovaujami ne nacionaliniai šalių interesai, o bendra Sąjungos pozicija.
