„Gresia pasiūlos burbulas. Tai yra, projektų geometrine progresija vis daugėja: 2500 – 2700 naujų butų per metus, o tai reikštų, kad metų gale turėsime neparduotų 1000 – 1200 butų, kuriuos statysime. Pasiūla šiandien formuoja tam tikrą burbuliuką – reikėtų atšalti, šiek tiek susimąstyti ir galvoti: ar verta jau statyti, ar verta šiek tiek sustoti ir pažiūrėti, kas darosi rinkoje?“ – sakė specialistas.
M. Kulboko teigimu, šalių kaimynių šalių pavyzdys rodo, kad nekilnojamojo turto aktyvumas ir būsto kainos šiek tiek padidėja prieš įsivedant eurą. Vėliau esą kainos stabilizuojasi.
„Žiūrint į estų, latvių patirtį, lūkesčiai prieš euro įvedimą sukyla, po euro įvedimo dažniausiai būna pagirios šalyje arba euro šokas. Aktyvumas mažėja, žmonės pamato kainų apvalinimą, kad šeimos biudžetai, kurie buvo gruodžio mėnesį iki įvedimo ir sausio mėnesį po įvedimo šiek tiek įtemptesni tampa – ir atšąla noras investuoti į brangesnius daiktus“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Specialistas visgi pabrėžia, kad trijų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos yra kiek skirtingos. Taline būsto kainoms esą įtakos turi aktyvūs pirkėjai iš Suomijos, o Rygoje būstą dažnai perka kaimyninių ne Europos Sąjungos šalių piliečiai.
