Lengva pakelti ranką prieš bejėgį kūdikį, tačiau sunku tai pripažinti, kai gresia vaikžudžio ar vaikų kankintojo vardas ir ilgi nelaisvės metai. Tokias dvi istorijas neseniai teismui perdavė baigę jas tirti Kauno ir Vilniaus teisėsaugininkai.
Kliuvo ir tėvams
Kauno apygardos teismas jau pradėjo nagrinėti bylą, kurioje turės nuspręsti, ar anksčiau neteistas vilkaviškietis Saulius Anzelis (23 m.) tikrai yra vaikžudys, kaip tvirtina ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Vilkaviškio teisėsaugininkai teigė neprisimenantys kito tokio įvykio savo krašte mažiausiai 20 metų. Čia 2000-aisiais ir 2009-aisiais motinos nužudė savo naujagimius, bet kad kūdikį nužudytų vyras, dar nebuvę.
S. Anzelis jau daugiau nei metus gyvena už grotų ir yra kaltinamas nužudęs svetimą pusantrų metukų mergytę: savo agresijos nesuvaldęs tada, kai šią mergytę – sugyventinės draugės dukrelę Svajūnę – buvo paprašytas prižiūrėti „tik kelias valandas“.
Šis 2012 metų lapkričio 27-ąją įvykdytas nusikaltimas Vilkaviškyje aktyviai aptarinėjamas iki šiol. Daug kas laukia, kokia bus atomazga – kas nužudė mažąją Svajūnę. Nors pareigūnai kaltina S. Anzelį, tačiau šis neprisipažįsta, o Vilkaviškyje vaikinas turi būrį užtarėjų, kurie jo kalte netiki. Esą bedarbis Saulius yra išgeriantis, bet kad pakeltų ranką prieš kūdikį – neįtikėtina.
Kitas būrys „teisėjų“ – prieš mažylės mamą Neringą Šavelskienę (38 m.). Mat ši garsėjo kaip nerūpestinga trijų mažamečių mama – gerdavusi ir valkataudavusi. Ji buvo laikinai netekusi teisės auginti savo Svajūnę ir 7 metukų dukrelę, bet po pusmečio abi susigrąžino, o jos 12 metų pirmagimį jau seniai globojo močiutė. Be to, po Svajūnės nužudymo N. Šavelskienė buvo pagrindinė įtariamoji ir kelis mėnesius praleido už grotų. Tik po ekspertų išvadų moteris buvo išleista į laisvę ir įgijo nukentėjusiosios statusą. Bet ne visus, kurie nuolat seka kriminalines naujienas, toks pareigūnų žingsnis įtikino, kad N. Šavelskienė nekalta.
Yra dar ir trečia grupė žmonių, kurie dėl Svajūnės nužudymo kaltina trečią žmogų – mergytės tikrąjį tėtį Vytautą Bražinską (38 m.). Kai kurie išdrįso palikti kelis kategoriškus komentarus interneto žinių svetainėse. Žinoma, anonimiškai. Šie anonimai tvirtina, esą prastos reputacijos V. Bražinskas, tomis 2012-ųjų lapkričio dienomis valgęs areštinės duoną dėl smurto artimoje aplinkoje, esą buvo neteisėtai išleistas anksčiau, grįžo pas sugyventinę Neringą, buvo agresyvus ir sužalojo dukrelę, bet policininkai neva tuoj surado kitą atpirkimo ožį, nes esą bijojo išsiduoti dėl netvarkos areštinėje. Šią versiją Vilkaviškio policijos vadovai „Akistatai“ pavadino „daugiau negu juokinga“ ir tikino nebeturį ką pridurti.
Mažylę išvežė leisgyvę
Reikia tikėti, kad visus taškus šioje istorijoje, išsklaidęs gandus, sudėlios teismas.
O istorija prasidėjo nuo Svajūnės motinos Neringos Šavelskienės noro tądien būtinai nuvažiuoti į už 20 kilometrų esančią Marijampolę apsipirkti, parsivežti labdaros. Kompaniją moteriai palaikė jos gerokai jaunesnė draugė. Tai pas jos sugyventinį Saulių Anzelį buvo nutarta tądien palikti mažąją Svajūnę. Neringa, pastaruoju metu artimai bendraudavusi su šia sugyventinių pora, žinojo, kad Saulius – mėgėjas išgerti, kad išgėręs būdavo piktas ir agresyvus, tačiau nesibaimino jam palikti dukrelę. Esą draugė patikino, kad Saulius namie sėdi blaivus, nes jam paliktas prižiūrėti ir poros mažylis. Taigi Neringa atvežė Svajūnę į draugės namus taksi automobiliu ir paliko.
Ką veikė Saulius su mažyliais, geriausiai žino tik jis, bet baigėsi tuo, kad vyras vaikų auklės vaidmenį atliko kur kas ilgiau, negu buvo tartasi, nes Neringa su jo sugyventine Marijampolėje užtruko, o kai jos grįžo vakare, mažoji Svajūnė buvo jau Vilkaviškio ligoninės medikų rankose. Šie kovojo dėl sunkiai sužalotos mažylės gyvybės. „Auklė“ buvo neblaivus – tikino, kad išgėrė būdamas namie su vaikais.
Greitąją pagalbą Svajūnei apie 21 valandą iškvietė pats Saulius. Kai atvyko medikai, leisgyvė mažylė nebekvėpavo, jos širdis jau buvo sustojusi. Tik šiltas kūnelis rodė, jog dar gali būti vilties. Reanimatologai dėjo visas pastangas, kad mergytės širdis vėl pradėtų plakti. Po pusvalandžio tai pavyko, ir Svajūnė reanimobiliu buvo išvežta į Kauno klinikas. Bet medikai beveik neturėjo vilčių, kad viskas bus gerai. Juos šokiravo mergaitės būklė: rankos, kojos, veidukas, kaklas, net padai buvo nusėti kraujosruvomis, ties smilkiniu lūžusi kaukolė, dėl to išsivysčiusi smegenų edema. Neabejota, jog prieš vaiką smurtauta.
Beje, tuo metu, kai Svajūnę greitosios pagalbos automobilis vežė iš S. Anzelio namų, iš Marijampolės grįžo ir greitąją matė ir pati N. Šavelskienė. Vėliau ji teigė iškart pagalvojusi, kad medikai iškviesti jos dukrelei. Nuojauta moters neapgavo. Kita vertus, Neringa pasakojo savo kelionėje buvusi rami, nes „auklė“ Saulius visą laiką sugyventinei telefonu siuntinėjęs žinutes ir tikinęs, jog viskas su vaikais gerai.
Kaltas – tik „auklė“?
Kauno klinikose Svajūnės gyvybė užgeso po dviejų parų. Ekspertai šiurpo suskaičiavę, kad mažylei į įvairias kūno vietas smogta ne mažiau 28 kartų.
Iškart antrankiai buvo uždėti ir N. Šavelskienei, ir ne vieną kartą jos dukrelę prižiūrėjusiam S. Anzeliui. Medikai tikino aptikę ir ankstesnių sumušimų žymių ant mažylės kūno. Tačiau nė vienas iš suimtųjų kaltės nepripažino.
V. Bražinskas dukrelę palaidojo pats, padedamas savo artimųjų. Vyras iškart teigė negalintis patikėti, kad taip žiauriai su savo mažyle galėjusi pasielgti sugyventinė Neringa. Esą jos buvo labai artimos, Neringa net balso nepakeldavusi prieš mažylę. O juk mirtis mergytę ištikusi po to, kai ji, medikų teigimu, turėjo būti purtoma, kratoma ir net smūgiuojama.
V. Bražinsko įsitikinimą vėliau patvirtino ekspertai. Jie nustatė, kad sunkių, su gyvybe nesuderinamų sužalojimų mažylė patyrė tuo metu, kai buvo su S. Anzeliu. Šis jaunas vyras nelinkęs tai pripažinti – iš pradžių jis kategoriškai tikino, kad mergytė jo namuose tik miegojusi. Vėliau vienu metu suimtasis prasitarė, kad mažylė buvo nukritusi nuo taburetės, kitą kartą – kad pats nukritęs nuo laiptų su Svajūne jam ant rankų, kai lipęs į namo palėpę.
Ką S. Anzelis kalbės teisme, bus aišku kovo mėnesį. O šiuo metu galima tik pridurti, kad vyrui, jeigu bus pripažinta jo kaltė, gresia nelaisvės bausmė nuo 8 iki 20 metų arba net iki gyvos galvos. Be to, nužudytos Svajūnės tėvas pareiškė 500 000 litų ieškinį, o „auklę“ dukrelei suradusi motina – 300 000 litų.
Nemylima nuo gimimo
Kiek švelnesnė bausmė už smurtą prieš taip pat pusantrų metukų mažylę – nelaisvė iki 12 metų – gresia ir Laplierių kaimo (Širvintų r.) gyventojai Irinai Šutovai (33 m.). Ši keturių vaikų mama kaltinama sunkiai sužalojusi savo dukrelę. Neseniai Vilniuje baigtas ikiteisminis tyrimas šioje istorijoje, bylą tuoj nagrinės teismas.
Kol kas kaltinamoji savo kaltę tik neigė ir nurodė vis kitas aplinkybes – tai dukrelė esą pargriuvusi pati, tai valgydama užsigavusi, tai nukritusi nuo kėdės ar lovos. Tačiau per apklausas I. Šutovai vis išsprūsdavo frazės, tarsi ji neneigtų savo kaltės: „jau pasimokiau“, „daugiau taip nedarysiu“.
Ši daugiavaikė mama į policijos akiratį pateko praėjusių metų birželio 13-ąją, kai ligoninėje atsidūrė jos pusantrų metukų dukrelė. Medikai šiurpo nuo sužalojimų ant mažylės kūno: lūžę galvos kaulai, lūžęs blauzdikaulis, kirstinė žaizda kaktoje, sumuštas ir žaizdotas visas kūnelis, sužalotas net gomurys, išmušti 8 dantukai.
Nustatyta, kad visi šiurpūs sužalojimai – I. Šutovos smurto išpuolio pasekmė. Tuo metu 3 mažylius su sugyventiniu auginusi moteris laukėsi ketvirtojo, bet buvo lengvai apgirtusi (1,17 promilės alkoholio).
Kurį laiką I. Šutova buvo suimta, tačiau vėliau nėščia įtariamoji buvo išleista į laisvę, tik jai nurodyta nesiartinti prie savo šeimos namų. Vaikus prižiūrėjo I. Šutovos sugyventinis. Tuomet nėščioji sau pastogę susirentė ... miške. Buvo vasara, tad savo palapinėje I. Šutova gyveno apie 3 savaites, čia ją aplankydavo sugyventinis. Po to moteris buvo įkurdinta krizių centre, o vasaros pabaigoje, kai pagimdė sūnų, išvyko gyventi į Joniškio rajoną.
I. Šutovos sunkiai sužalotą dukrelę medikai išplėšė iš mirties nagų. Tačiau nustatyta, kad mažylė namie buvo tikra kankinė nuolat: ant jos kūnelio rasta daugybė sužalojimų, padarytų per kelis mėnesius, mergytė kažkodėl buvo guldoma atskirai nuo visų – virtuvėje, aplūžusiame manieže, ant purvinų patalų. Nemylima nuo gimimo.
Tėvo vaidmuo šioje šeimoje – irgi ne pavyzdys. Mat daug dirbdavęs vyras esą niekada nematė, kad Irina muštų dukrelę, esą nesuprato, kad jo moteris namie būna neblaivi, ir esą nežinojo, kad ji laukiasi ketvirto vaikelio...
Dar tegalima pridurti, kad ir I. Šutova, ir vilkaviškietis S. Anzelis, kaip nustatyta, yra pakaltinami, taigi savo veiksmus galėjo suprasti ir valdyti. Tačiau specialistai įžvelgė jų intelekto problemų. O su tokia „diagnoze“ jaunų žmonių vis daugėja.
Irena ZUBRICKIENĖ
