Aušrinė Šėmienė
Jei ne sumani giminaitė ir tikslus bei profesionalus medikų darbas, lentvariškė Aleksandra Junevičienė galėjo likti neįgali arba nebegyventi. Bet dabar močiutė sveika iš ligoninės iškeliavo namo ir vėl galės rūpintis mylimu šuniu Meškiu. Apie tai, kas jai nutiko, nė neprisimins.
Manė, kad insultas
85-erių Aleksandra Junevičienė tą rytą, kaip visada, atsikėlė, papusryčiavo, apėjo namus ir, lauke pasilabinusi su mylimu Meškiu, grįžo į kambarį. „Staiga girdžiu – bumpt, – pasakoja senolės giminaitė Janina Danilkevičienė. – Atėjau į kambarį, o ji guli ant grindų veidu žemyn. Puoliau judinti – nekruta. Maniau, kad atsitiko blogiausia.“
Vis dėlto supratusi, kad moteris kvėpuoja, J.Danilkevičienė puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą, sakė, kad tetą tikriausiai ištiko insultas. Taip jai tada pasirodė. Neatsimena, ko klausė medikai, bet iš Trakų medikų automobilis atlėkė kaip žaibas. Netrukus močiutė jau buvo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) ir, praėjus keturioms valandoms nuo ištikusio insulto, ji buvo išgydyta. Tad jau šią savaitę grįžusi iš ligoninės ji gyvena taip, kaip ir anksčiau.
„Gydytojai padarė stebuklą“, – džiūgauja J.Danilkevičienė. O A.Junevičienė galvoja apie namus ir mylimą Meškį.
Iš tiesų stebuklas įvyko. O ligoninės Neuroangiochirurgijos centro Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Augenijus Vilimas norėtų, kad tokie stebuklai nutiktų dažniau. Tam reikia, kad medikai dirbtų sutelktai ir profesionaliai.
Sėkmės garantas – greitis
Daugeliu mokslo tyrimų įrodyta, kad, insulto ištikto žmogaus pažeistoje smegenų vietoje kraujotaką atkūrus per 4,5 valandos, liga nepalieka jokių padarinių. „Jei to nebūtume spėję padaryti, pacientė galėjo mirti arba likti paralyžiuota“, – pabrėžė A.Vilimas. Deja, jei pagalba nesuteikiama laiku, gyventi kaip iki susergant pavyksta tik kas tryliktam ligoniui.
Žmogų pavyks išgelbėti tik tada, jei visos medicinos tarnybos dirbs sklandžiai. Pirmiausia greitosios pagalbos specialistai, kalbėdami su artimaisiais, kurie į juos kreipiasi, turi atpažinti insulto požymius ir skubiai pas jo ištiktąjį pasiųsti greitosios pagalbos komandą. Ne mažiau svarbu, kad ligonis būtų pristatytas į ligoninę, kurioje veikia specializuotas ūminio insulto gydymo padalinys, o apie atvykstantį ligonį personalas žinotų iš anksto ir atidarytų jam vadinamąjį žaliąjį koridorių.
„Pas mus dažnai eilėje laukia keli žmonės. Jei insulto ištiktas ligonis atsidurs eilės gale, negalėsime jam padėti efektyviai“, – teigė vedėjas. Reikia turėti galvoje ir tai, kad tyrimai, kurie patvirtina, kad žmogų tikrai ištiko insultas, užtrunka apie valandą.
Be to, ligoninėje turi dirbti profesionalių medikų komandos. Europos insulto organizacija rekomenduoja ūminį insultą patyrusius ligonius gydyti specializuotuose padaliniuose. RVUL toks padalinys buvo įsteigtas praėjusių metų pabaigoje.
Panašūs centrai jau įsteigti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, Vilniaus universiteto Santariškių ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėse. Vėliau insulto diagnostikos ir gydymo centrai pradės veikti respublikinėse Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse. Nustatyta ir tvarka, iš kokių šalies vietų ir kaip ligoniai turės būti pristatomi į šiuos centrus, jų specialistai mokys rajonų ir greitosios pagalbos medikus atpažinti insultą.
Gydytojų orkestras
Medikai A.Junevičienei pritaikė moderniausią gydymą. Neurologijos su smegenų sutrikimais skyriaus gydytojas Aleksandras Vilionskis pasakojo, jog gydytojai nustatė, kad kraujagyslė užsikimšo dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Dėl to sutriko didelės dalies galvos smegenų mityba, o taip atsitikus, ląstelės ima žūti jau per pirmas 5–6 minutes, štai todėl labai svarbu pagalbą suteikti kuo greičiau.
Iš pradžių gydytojai krešulį bandė ištirpdyti specialiais vaistais, kurie skystina kraują. Šie vaistai ypatingi tuo, kad veikia tik tol, kol lašinami į veną. Deja, greitai paaiškėjo, kad šia procedūra, kuri vadinama intravenine trombolize, nepavyks pasiekti norimo rezultato. Tad buvo nuspręsta krešulį iš kraujagyslės ištraukti atliekant mechaninę tromboktomiją.
„Specialus stentas į arteriją įkišamas pro kirkšnį ir stumiamas iki pat krešulio galvos smegenyse, – pasakojo procedūrą atlikęs Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas. – Kai stentas sugriebia krešulį, jį ištraukiame. Visa tai stebime rentgeno aparatu.“ Vos tik į užspaustą smegenų vietą vėl pateko kraujas, močiutė ėmė judinti pirštus.
Šią procedūrą atlieka net keturi specialistai, nes ji gana sudėtinga: žmogui negalima skirti narkozės, nes jis turi būti sąmoningas. Deja, tokios būklės pacientas dažnai būna išsigandęs, jis gali blaškytis, be to, jam skauda, tad medikai privalo būti ypač įgudę ir vienas kitą suprasti iš žvilgsnio. Medikų teigimu, šiais metodais galima išgydyti iki 80 proc. insultą patyrusių žmonių. Tiesa, net tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Vokietija trombolizė ir mechaninė tromboktomija atliekamos tik penktadaliui insultą patyrusių ligonių, Lietuvoje – vos 1,5 proc., nes jie nespėja atvykti iki ligoninės. Per praėjusius metus RVUL šiais metodais gydyta apie 60 pacientų, o visoje šalyje – apie 200.
Požymius turi žinoti visi
Gydytojas A.Vilionskis tvirtina, kad žmonės nežino insulto požymių arba juos painioja su kitų ligų požymiais, todėl per vėlai kreipiasi į medikus. „Kelis insulto požymius privalo žinoti kiekvienas, – tikino gydytojas. – Pirmiausia – staigus vienos kūno pusės nusilpimas arba staigus vienos kūno pusės galūnių nutirpimas. Patyrus insultą sutrinka kalba ir koordinacija, ima staigiai ir labai stipriai skaudėti galvą, taip stipriai, kaip niekada anksčiau neskaudėjo. Tokių žmonių nepykina, jiems nesvaigsta galva ir jie nevemia.“ Pastebėjus bent vieną iš išvardytų požymių, neurologas pataria kuo skubiau kreiptis į medikus.
Nuo insulto nesame apsaugoti nė vienas, tačiau didesnė rizika jį patirti kyla vyresniems žmonėms, tiems, kurių kraujospūdis pakilęs, kurie negydo cukrinio diabeto, rūko. Ypač pavojingi širdies ritmo sutrikimai, dėl jų rizika patirti insultą padidėja net 5–6 kartus. „Normalioje kraujagyslėje kraujotaka nesutrinka“, – tvirtino gydytojas A.Vilionskis.
Gydytojų teigimu, insultą patiria vis daugiau jaunų žmonių. Dažniausiai taip atsitinka tiems, kas vartoja amfetaminą ar kokainą, mat šios narkotinės medžiagos sukelia kraujagyslių spazmus. Jauniausiam medikų pacientui buvo vos 16 metų.
