Daiva SAVICKIENĖ
Pasiūlymas minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų kai kuriuose regionuose sukeltų sumaištį – kai kur toks vidutinis užmokestis.
Užvirus diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, imta kalbėti apie įstatymuose numatytą galimybę atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius.
Ir valytojai, ir vadybininkui – po lygiai
Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pareiškus, kad minimali alga, įvedus eurą, turėtų siekti 1 509 litus, kilo karštos diskusijos. Verslininkai tvirtina tokios naštos nepatempsiantys.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad, vadovaujantis Darbo kodeksu, minimalią algą galima sieti su regionais, atskiromis ūkio šakomis ar darbuotojų grupėmis. Tai Trišalėje taryboje ir pasiūlyta daryti.
Dabar, jo manymu, siūlymas didinti minimalią algą iki 1 509 Lt yra politizuotas, nepagrįstas jokiais ekonominiais argumentais. Pasak D. Arlausko, galima minimalią algą kelti po šimtą ar du šimtus litų, tačiau dabar kalbama net apie 500 litų, ir verslui tokie siūlymai nejuokingi. Tuo labiau kad kai kuriuose šalies regionuose vidutinė alga siekia 1 500 Lt.
Be to, daliai gyventojų būtų psichologiškai sunku, nes gali nutikti taip, kad pusantro tūkstančio litų gautų ir valytoja, ir vadybininkas. Tad kam tada pastarajam reikėjo baigti universitetą?
„Kad minimali mėnesinė alga prilygtų vidutinei – svietas dar to nematė. Pagal dabartinę logiką tai būtų realizuota“, – piktinasi D. Arlauskas.
Pasak jo, Lietuva tada galėtų pasigirti akimirksniu sunaikinusi apie 30 procentų įmonių. Pernai taip pat kelta minimali alga, tačiau labai nedaug, tad verslas prisitaikė.
Lauks statistikos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, jei pati Seimo pirmininkė siūlo minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų, darbuotojai nesakys, kad tai netinka. Anot jo, Trišalėje taryboje ir verslininkai neprieštaravo minimalios algos didinimo idėjai, tačiau kalbėta apie kitokį nei įprasta didinimą.
Kokia minimali alga vis dėlto galėtų būti, bus tariamasi kovo mėnesį, kai Statistikos departamentas pateiks 2013 metų darbo užmokesčio statistiką. Tada bus aišku, koks vidutinis atlyginimas pernai buvo regionuose ir ūkio sektoriuose. Dabar, pasak A. Černiausko, kai kurios įmonės skaičiuoja milijoninius pelnus, bet moka mažiausią atlyginimą.
„Verslas pripažįsta, kad neturėtų taip būti“, – sako jis.
A. Černiausko teigimu, norima nusistatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus diskutuojama – ar minimalią algą sieti su darbuotojų grupėmis, teritorija ir pan. Palikus politiką nuošalyje bus svarstyta, koks būtų ekonomiškai pagrįstas atlyginimo dydis.
A. Černiausko įsitikinimu, visiškai įmanoma nustatyti skirtingą minimalios algos dydį. Nors tai labai neįprasta, bet įstatymai tokią galimybę numato ir tai jau buvo vieną kartą padaryta – mažintas darbo užmokestis žemės ūkio sektoriuje.
Tiesa, dalis gyventojų gali persikelti į daugiau mokančius regionus. Mobilumo problema – viena didžiausių Lietuvoje. Ją bandoma spręsti, tačiau nepakanka lėšų. Žmonės neretai renkasi pašalpas, o ne važinėti į darbą didesnius atstumus. Gyventojų apsisprendimas važiuoti dirbti į kitus miestus būtų naudingas – kai kuriems regionams tektų pasitempti ir didinti darbo užmokestį.
Geriau po mažiau
Verslininkas Jonas Katinas, Trišalės tarybos valdybos narys, mano, kad minimalios algos diferencijavimas neįgyvendinamas. „Nereikia su šakėmis per vandenį taškytis“, – sako jis.
Verslininko manymu, toks sprendimas gal būtų tinkamesnis didelei šaliai, o ne Lietuvai, turinčiai apie tris milijonus gyventojų.
Paprastai laikomasi nuostatos, kad minimali alga turėtų būti 50 procentų vidutinės algos. Šalyje vidutinis atlyginimas yra apie 2 300 litų, tad, vadovaujantis tokia nuostata, minimali alga turėtų būti 1 150 Lt.
Vertinant pagal regionus, situacija kitokia. Vilniuje vidutinis atlyginimas yra apie 3 000 litų, o Panevėžio regione – apie 1 700 Lt. Tad pagal šį principą sostinėje minimali alga būtų apie 1 500 litų, o pas mus – apie 800 Lt.
Pasak verslininko, žmogui pragyventi už 1 000 litų neįmanoma, tad didinti minimalią algą reikia. Tačiau šia našta su verslu, jo įsitikinimu, turėtų pasidalyti ir Vyriausybė. Pavyzdžiui, minimali alga pakeliama iki 1 150 litų, o neapmokestinamas minimumas – iki 800 litų. Verslininko teigimu, negalima užmiršti, kad netrukus reikės sugrąžinti pensijų nepriemokas, be to, nepadaryta „Sodros“ reforma.
Anot J. Katino, Estijoje vidutinis atlyginimas 1 240 Lt, Latvijoje – 1 105 Lt. Pakėlus minimalią algą iki 1 509 Lt, ekonomika būtų paguldoma ant menčių.
Verslininkas sako, kad kol tai bus politinis klausimas, Trišalė taryba negrįš prie jo svarstymo.
„Ką darytų išsilavinę žmonės, kurie gauna 1 500 Lt. Tokiems tada reikia mokėti jau 2 000 litų. Ar atlaikys ekonomika? Reikia viską gerai apgalvoti“, – pabrėžė jis.
J. Katino manymu, geriau minimalią algą kelti dažniau po 50 ar 100 litų, o ne užsimoti iš karto daug ir kirsti verslui. Jo skaičiavimais, jei minimalų užmokestį tektų kelti iki 1 509 litų, verslui su visais mokesčiais (atskaitymais „Sodrai, gyventojų pajamų mokesčiu ir kt,) tai kainuotų 2 350 Lt.
Verslininkas tvirtina, kad nereikia bijoti kalbėti ir apie darbo našumo didinimą.
Smulkiesiems per sunku
Individualiosios įmonės savininkas Rimantas Maženis įsitikinęs, kad algos kėlimas iki 1 509 litų būtų smulkiojo verslo žlugdymas.
„Smulkusis verslas negali savo paslaugoms uždėti didesnių antkainių, o jei tai padarys, nebus reikalingas“, – tvirtina jis.
Verslininko įmonėje taip pat yra gaunančiųjų minimalią algą, ir toks sprendimas, R. Maženio manymu, smarkiai paveiktų. Reikėtų kelti antkainius, nors jie ne taip seniai padidinti.
„Viskas atsisuktų į galutinį vartotoją. Viskas pabrangtų“, – konstatuoja jis.
Toks drastiškas minimalios algos kėlimas, verslininko manymu, nieko gero neduotų. Darbo Panevėžio regione ir taip trūksta, o bedarbių gretos dar labiau pagausėtų. Politikai, kalbėdami apie pernykštį minimalios algos kėlimą, neturi argumentų.
„Jie tik kalba, kad nieko neatsitiko. Tačiau nežino, neanalizavo, o iš verslininkų daug kas dejavo“, – sako R. Maženis.
Jis nelabai įsivaizduoja, kaip būtų galima diferencijuoti minimalią algą pagal regionus.
