REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

(papildyta 16.37) Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius apkaltino opoziciją įtampos skatinimu, bet taip pat pripažįsta, kad valdžia yra padariusi klaidų.

(papildyta 16.37) Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius apkaltino opoziciją įtampos skatinimu, bet taip pat pripažįsta, kad valdžia yra padariusi klaidų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visus įsipareigojimus, kurios valdžia prisiėmė, mes įvykdėme. Parlamentas priėmė įstatymą dėl amnestijos; šis įstatymas garantuoja laisvę protestų dalyviams ir išlaisvinimą asmenims, kurie buvo sulaikyti per konfliktus“, – sakoma ketvirtadienį prezidento tinklalapyje paskelbtame V.Janukovyčiaus kreipimesi į tautą.

REKLAMA

„Tačiau opozicija ir toliau kaitina situaciją, ragina žmones stovėti per speigą dėl kelių lyderių politinių ambicijų. Manau, kad tai neteisinga“, – nurodo prezidentas.

„Iš savo pusės, aš puikiausiai suprasdamas ir visiškai palankiai reaguosiu į žmonių poreikius ir troškimus, atsižvelgdamas į tas klaidas, kurios pasitaiko kiekvienai valdžiai, nes neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Tikiu, kad mes kartu sugebėsime pasukti Ukrainos ir visų žmonių gyvenimą į taikią ir ramią vagą“, – baigė savo kreipimąsi V.Janukovyčius.

REKLAMA
REKLAMA

(papildyta 15.42) Prezidento liga tapo netikėta kliūtimi spręsti svarbius Ukrainai klausimus

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį netikėtai pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, atsiribodamas nuo krizės, kurios sprendinio kol kas nematyti, įstatymų leidėjams nerandant bendro sutarimo dėl amnestijos įstatymo.

V.Janukovyčių ištikusi ūmi kvėpavimo takų infekcija tapo naujausiu posūkiu krizėje, per kurią prezidentas jau priėmė premjero atsistatydinimą, siekdamas apraminti protestuotojus.

Netikėtas pranešimas apie prezidento ligą buvo paskelbtas Kijeve po to, kai proeuropietiška opozicija pažadėjo surengti naujų protestų, tęsiantis didžiausiai politinei krizei Ukrainoje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios krizės baigtis lieka neaiški: tūkstančiai protestuotojų tebelaiko užėmę Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, kai kurias svarbias gatves ir vyriausybės bei savivaldybės pastatus.

Didėjant tarptautiniam susirūpinimui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino Europos Sąjungą (ES) nesikišti į šią krizę, o protestuotojai ragina Vakarų šalis skelbti sankcijas Ukrainos pareigūnams.

Šie protestai prasidėjo lapkričio pabaigoje, reikalaujant didesnės integracijos su ES, kai Rusijos spaudžiamas V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija. Protestų judėjimas išsiplėtė, ir dabar siekiama atstatydinti prezidentą, kuris iki šiol atkakliai atsisakinėjo daryti nuolaidų.

REKLAMA

„Prezidentas pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą“, – sakoma V.Janukovyčiaus biuro pranešime, kuriame nenurodoma, kiek laiko prezidentas nedirbs.

Pranešime, kuriame cituojamas Medicinos reikalų valstybinio direktorato vadovo pavaduotojas Oleksandras Orda, sakoma, kad V.Janukovyčius ištiko „ūmi kvėpavimo takų infekcija, pakilo temperatūra“.

Kijeve termometrų stulpeliams nukritus žemiau minus 20 laipsnių Celsijaus, sergamumas sostinėje padidėjo, tad dėl ligos V.Janukovyčius įgyja progą atitrūkti nuo įtemptų derybų, kai ieškoma išeities iš krizės.

REKLAMA

Parlamentas trečiadienio vakarą, palaikant valdančiajai Regionų partijai, priėmė įstatymą, suteikiantį amnestiją suimtiems protestuotojams. Tačiau opozicija nepritarė šio teisės akto sąlygoms ir dėl jo nebalsavo.

V.Janukovyčius žengė retą žingsnį – asmeniškai apsilankė Aukščiausioje Radoje ir pagrasino skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, jeigu Regionų partija nepalaikys šito įstatymo.

Prezidentas suteikė kelias nuolaidas protestuotojams: priėmė premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimą ir leido atšaukti įstatymus, suvaržiusius teisę protestuoti. Tačiau protestų judėjimas reikalauja pirmalaikių rinkimų, kad galėtų pakeisti valstybės vadovą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Opozicija nebalsavo dėl amnestijos įstatymo, nes jos netenkina sąlyga, jog šis teisės aktas įsigalios tik tuomet, jeigu protestuotojai paliks užimtus vyriausybinius pastatus.

Opozicija įtūžo dėl formuluotės, jog amnestija bus pritaikyta tik tuo atveju, jeigu protestuotojai paliks jų užimtas gatves ir pastatus per 15 parų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Teisės akte numatoma, kad protestuotojai turi pasitraukti iš visų užimtų administracinių pastatų Kijeve ir kitose Ukrainos vietose, taip pat iš Hruševskio gatvės sostinėje, kur per susirėmimus su milicija praeitą savaitę buvo nušauti trys žmonės.

REKLAMA

Tačiau atrodo, kad jiems bus leista pasilikti pagrindiniame protestų centre – Nepriklausomybės aikštėje, dar vadinamoje Maidanu, kuri naujajame įstatyme konkrečiai neminima.

Pabrėždamas šios krizės mastą, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas trečiadienį perspėjo, kad šalis atsidūrė „prie pilietinio karo slenksčio“.

Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad parlamentas iš esmės priėmė įstatymą dėl „įkaitų“, nes dešimtys suimtųjų per protestus dabar bus laikomi, kol aktyvistai pasitrauks iš užimtų pastatų.

REKLAMA

„Valdžia dabar pripažino imanti įkaitus, kaip elgiasi teroristai, kad galėtų vėliau dėl jų derėtis, – sakė jis. – Nesitikėkite, kad opozicija atiduos Maidaną.“

Opozicinės partijos UDAR lyderis, buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko perspėjo: „Užuot sumažinus temperatūrą visuomenėje, tai ją padidins.“

Dešimtys aktyvistų buvo suimti Kijeve ir provincijose nuo pirmųjų susirėmimų sausio 19 dieną.

Padėtį tikriausiai dar labiau apsunkins V.Putino trečiadienį išsakyta pozicija, kad Maskva lauks, kol Ukrainoje bus suformuota nauja vyriausybė, ir tik tuomet spręs, ar pervesti Kijevui visas lėšas pagal gyvybiškai svarbų 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusių metų pabaigoje Rusija pervedė Ukrainai pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką.

Ukrainos parlamentas rengs prezidento galias sumažinsiančias konstitucijos pataisas

Ukrainos Aukščiausioji Rada artimiausiu metu ketina sudaryti komisiją, kuriai bus pavesta parengti konstitucijos pataisas, sugrąžinsiančias šalyje parlamentinę -prezidentinę santvarką, pranešė teisingumo ministrė Olena Lukaš, kuri yra politinės krizės sureguliavimo darbo grupės narė.

„Artimiausiu metu parlamentas apsvarstys klausimą dėl laikinos specialiosios komisijos konstitucinės reformos reikalams sudarymo. Joje dirbs visų Rados frakcijų atstovai. Jos darbo tikslas bus parengti Konstitucijos pataisas, kurios subalansuos santykius tarp valdžios šakų ir įves parlamentinę-prezidentinę respubliką", - teigiama J.Lukaš komentaruose, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti valstybės vadovo tinklalapyje.

REKLAMA

"Visi derybų dalyviai suvokia, kad Konstitucija turi būti keičiama tik konstituciniu būdu“, – pabrėžė ministrė.

„Eilinį kartą patvirtiname, jog norime taikaus padėties sureguliavimo ir dialogo. Smerkiame bet kokias smurto apraiškas ir elgesį, besikertantį su įstatymais. Kviečiame susilaikyti nuo jėgos veiksmų ir priešpriešos kurstymo“, – pridūrė ji.

Jau ilgiau nei du mėnesius vykstančių opozicijos protestų lyderiai reikalauja, kad Ukraina grįžtų prie 2004 metų konstitucijos.

(papildyta 13.48) Ukrainos Aukščiausiosios Rados trečiadienį priimtame teisės akte dėl amnestijos opozicijos protestuotojams nurodoma, kad šis dokumentas įsigalios tik tuomet, kai generalinė prokuratūra savo tinklalapyje paskelbs, jog aktyvistai pasitraukė iš visų jų užimtų administracinių pastatų Kijeve ir pašalins barikadas Hruševskio gatvėje.

REKLAMA

Įstatymas "Dėl neigiamų padarinių pašalinimo ir asmenų netraukimo atsakomybėn bei nebaudimo dėl įvykių, kurie vyko per taikius susirinkimus", kurio tekstas trečiadienį buvo paskelbtas Rados tinklalapyje, numato, kad nuo atsakomybės bus atleisti žmonės, įtariami arba kaltinami nesunkiais nusikaltimais – su sąlyga, kad tie pažeidimai yra susiję su masiniais protestais, prasidėjusiais lapkričio 21 dieną. Tų asmenų baudžiamasis persekiojimas bus nutrauktas.

Šio įstatymo 9-ajame straipsnyje yra numatyta išlyga, kad jis faktiškai įsigalios tik tuomet, kai bus paskelbtas generalinio prokuroro pranešimas, patvirtinantis, jog protestų dalyviai įvykdė numatytas sąlygas.

REKLAMA
REKLAMA

Reikalaujama, kad protestuotojai paliktų visus jų užimtus pastatus, įskaitant vyriausybės ir savivaldos institucijų būstines Kijeve ir kitose Ukrainos srityse. Ten dirbantiems žmonėms neturi būti trukdoma grįžti į savo darbo vietas, taip pat turi būti pašalintos visos kliūtys įprastam tų institucijų darbui.

Protestuotojai taip pat turėtų liautis blokuoti Hruševskio gatvę Kijeve ir kitas gatves, aikštes bei kelius sostinėje ir kituose miestuose – išskyrus vietas, kur vyksta taikūs protestai.

Įstatymo 10-ame straipsnyje nurodoma, kad protestuotojai šias sąlygas turi įvykdyti per 15 parų. Šio termino pradžia laikoma kita diena po įstatymo oficialaus paskelbimo.

11-ame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas galios iki 15 parų termino pabaigos.

Šio teisės akto projekto autorius, valdančiosios Regionų partijos deputatas Jurijus Mirošnyčenka pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja pašalinti barikadų Kreščiatiko prospekte ir aplinkinėse gatvėse, tik įpareigoja atlaisvinti savivaldos ir vyriausybės institucijų pastatus.

J.Mirošnyčenka pridūrė, kad šis teisės aktas yra kompromisinis ir kad jis visų pirma turėtų padėti sumažinti įtampą visuomenėje.

REKLAMA

Pasak jo, opozicijos deputatai dalyvavo rengiant įstatymo projektą, bet atsisakė už jį balsuoti, nes neužsitikrino pakankamo palaikymo tarp savo šalininkų tokiam žingsniui.

(papildyta 11.48) Opozicinio judėjimo „Ukrainos trečioji respublika“ vadovas, buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka išdėstė vadinamojo Maidano protestuotojų sąlygas pasitraukimui iš jų užimtų vyriausybinių pastatų ir gatvių sostinės Kijevo centre.

„Derybų su valdžia procesas buvo neteisingai apribotas klausimu dėl galimos amnestijos mainais į pasitraukimą iš administracinių pastatų“, – judėjimas citavo J.Lucenkos žodžius.

Protestuotojai paliks „Ukrainos namus“, Kijevo miesto administracijos pastatus ir barikadas Hruševskio gatvėje, kai parlamentas priims teisės aktą dėl amnestijos (tai buvo padaryta trečiadienį), balsuos už grįžimą prie 2004-ųjų konstitucijos, suformuos laikinąją vyriausybę arba leis ministrų kabinetą suformuoti opozicijai, nurodė J.Lucenka.

Tačiau jis pridūrė, kad iš Profsąjungų rūmų ir Kreščiatiko prospekto protestuotojai pasitrauks tik tuomet, kai bus paskelbta pirmalaikių prezidento rinkimų data.

„Štai kaip Maidano protestuotojai supranta derybų procesą. Tačiau mūsų kantrybė nėra begalinė“, – pažymėjo J.Lucenka.

REKLAMA

(papildyta 11.48) Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris bando slopinti protestų judėjimą prieš jo valdžią, susirgo sunkios formos gripu ir pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, ketvirtadienį paskelbė prezidentūra.

„Prezidentas turi ligos lapelį“, - sakoma V.Janukovyčiaus atstovų pareiškime.

Jame cituojamas Valstybinės medicininių reikalų direkcijos vadovo pavaduotojas Oleksandras Orda, kuris sakė, kad V.Janukovyčius susirgo „ūmia kvėpavimo takų liga, kurią lydi pakilusi temperatūra“.

(papildyta 11.26) Ukrainos opozicija: amnestijos įstatymas – oficialus įkaitų įteisinimas

Ukrainos valdančiosios Regionų partijos frakcijos nario Jurijaus Mirošnyčenkos parengto amnestijos įstatymo priėmimas tik dar labiau padidins įtampą Ukrainos visuomenėje, įspėjo opozicinės partijos UDAR frakcijos lyderis, buvęs bokso pasaulio čempionas Vitalijus Klyčko.

„Vietoje to, kad sumažintų temperatūrą visuomenėje, jis tik dar labiau ją padidins“, - žurnalistams sakė V.Klyčko. Jis kalbėjo po to, kai Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo suteikiama amnestija per pastarojo meto neramumus sulaikytiems protestuotojams.

Opozicijos „pozicija lieka nepakitusi“, ji toliau kovos už visų sulaikytų aktyvistų paleidimą, sakė V.Klyčko.

REKLAMA

Žurnalisto paklaustas, ką darys toliau, jis atsakė: „Mes tikrai (eisime) į Maidaną, pas žmones, kalbėtis su jais ir viską jiems paaiškinti“.

Opozicinės kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas savo ruožtu sakė, kad minimas įstatymas buvo priimtas padarant rimtų Aukščiausiosios Rados taisyklių pažeidimų, nes jo nesvarstė už tokius klausimus atsakingas komitetas ir jis neturėjo būti įtrauktas pirmuoju numeriu į specialiosios sesijos darbotvarkę.

„Šis balsavimas buvo absoliučiai neteisėtas. Tokių įstatymų negalima ir pripažinti. Valdžia jau priprato priiminėti įstatymus pažeidinėdama taisykles ir konstituciją", - sakė O.Tiahnybokas.

(papildyta 11.26) Praėjusi naktis Kijevo Nepriklausomybės aikštėje praėjo ramiai

Kijevo Nepriklausomybės aikštėje budintys protestuotojai šildosi prie statinėse kūrenamų laužų, nes oro temperatūra mieste nukrito iki 21 laipsnio šalčio, praneša korespondentai.

Kol kas negauta pranešimų apie jokius praėjusios nakties incidentus šioje aikštėje.

Aktyvistai kreipiasi į protestuotojus nuo aikštėje įrengtos scenos. Prie scenos matyti kelios dešimtys protestuotojų, kartkartėmis pasiklausyti aktyvistų kalbų sustoja praeiviai.

REKLAMA

Hruševskio gatvėje, kur tebetvyro įtampa tarp demonstrantų ir riaušėms pasirengusios milicijos, yra maždaug 150 protestuotojų.

Vienas protestuotojas sakė, jog praėjusią naktį nebuvo jokių incidentų, išskyrus fejerverkų salvę, kurią demonstrantai maždaug 5 val. ryto paleido vyriausybės būstinės kryptimi.

Protestuotojai sakė, kad tuos fejerverkus skyrė studentų mitingui, kurį Nepriklausomybės aikštėje milicija išvaikė 2013 metų lapkričio 30 dieną.  

Ukrainos parlamentas priėmė amnestijos įstatymą

Ukrainos parlamentas trečiadienį vakare per vėlyvą dramatišką sesiją priėmė įstatymą dėl amnestijos suteikimo protestuotojams, kurie buvo suimti per šalį krečiančią politinę krizę, bet opozicija atsisakė dalyvauti balsavime.

Po reto už uždarų durų vykusio valdančiosios Regionų partijos atstovų susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi įstatymas buvo priimtas 232 Aukščiausiosios Rados deputatų balsais. Prieš įstatymą balsavo vienuolika deputatų.

Tačiau opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų. Iš viso balsavime nedalyvavo 173 įstatymų leidėjai.

REKLAMA

Kai parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas paskelbė, kad įstatymas priimtas, salėje pasigirdo šūksniai „Gėda“.

Tai, kad opozicijos nepavyko įtikinti dalyvauti balsavime dėl šio įstatymo rodo, kad jo priėmimas vargu ar padės užbaigti jau daugiau kaip du mėnesius besitęsiančią aštrią krizę.

Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad Rada iš esmės priėmė įstatymą apie „įkaitus“, nes dešimtys suimtųjų per krizę liks už grotų, kol nebus atlaisvinti užimti pastatai.

„Valdžia dabar pripažino, kad jie ima įkaitus kaip ir teroristai, kad galėtų derėtis dėl jų išmainymo“ – sakė jis.

Jis pridūrė, kad įstatymas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant parlamento procedūras, todėl „balsavimas buvo visiškai nelegitimus“.

V.Janukovyčius anksčiau asmeniškai atėjo į Radą, kad įtikintų savo Regionų partijos deputatus pritarti įstatymui, ir, kaip pranešama, net pagrasino jiems pirmalaikiais rinkimais, jei balsavimas sužlugtų.

Po to, kai sausio 19 dieną Kijeve kilo susirėmimai, tiek sostinėje, tiek regionuose, kur aktyvistai pradėjo užiminėti sričių administracijos būstines, buvo suimta dešimtys aktyvistų. Vieno opozicijos įstatymų leidėjo skaičiavimu, jų gali būti ne mažiau kaip 328.

REKLAMA

Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai, kurie aktyvistų suiminėjimą laiko iš esmės neteisėtu, įstatymo dėl amnestijos priėmimą irgi sutiko su nepritarimu.

„Ar tai kompromisas, - sakė 30 metų demonstrantas Artiomas Šarajis. — Mes užimsime naujus pastatus, jeigu valdžia iš tikrųjų nepakeis padėties šalyje.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų