Nors Rusija jau oficialiai paskelbė atverianti rinką lietuviškos kilmės pieno produktams, balandį Lietuvos įmonėse vėl lankysis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės tarnybos atstovai. Jau žinoma, kad jie užsuks ir į VĮ „Pieno tyrimai“.
Praėjusią savaitę „Pieno tyrimuose“ apsilankė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ir viceministrė Živilė Pinskuvienė, beje, neseniai išrinkta naująja VĮ „Pieno tyrimai“ valdybos pirmininke.
Unikali Lietuvos pieno tyrimų sistema
Ką naujo rusams pademonstruos centrinė Lietuvos pieno tyrimų laboratorija?
„Supažindinsime su išskirtinėmis „Pieno tyrimų“ laboratorijos teikiamomis paslaugomis: esame viena iš nedaugelio laboratorijų pasaulyje, kuri visos valstybės pieno kokybę pradeda kontroliuoti jau nuo kiekvieno pieno tiekėjo ūkio. Pavyzdžiui, kai kurios šalys tiria pieno kokybę tik didelėse talpyklose, o Lietuvoje mes viską žinome apie kiekvieno tiekėjo pieno kokybę“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis.
Rusai (Kaliningrado sritis) ir baltarusiai pieno perdirbėjai jau ne vienus metus, tiesa, su pertraukomis, naudojasi „Pieno tyrimų“ paslaugomis. Jiems labiausiai patiko „Pieno tyrimų“ kontrolės sistema, kurią laboratorija sukūrė kartu su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru. Iš pastarojo „Pieno tyrimai“ gauna informaciją apie ūkius, duomenis apie individualias karves. Pasak „Pieno tyrimų“ vadovo, pagal įdiegtą sistemą per 15 dienų atnaujinama visa informacija apie visus pieną tiekiančius šalies ūkius. Beje, tokio pobūdžio sistema veikia tik Lietuvoje, nors kaip tik mūsų šalyje, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, yra labai daug smulkių pieno gamintojų.
„Įdiegę šią sistemą, galime sėkmingai kontroliuoti žaliavos rinkos kokybę, o prireikus skubiai imtis būtiniausių priemonių. Taip yra ir todėl, kad Lietuvoje pieno tyrimų sistema centralizuota“, – sakė S.Savickis. Pavyzdžiui, Latvijoje veikia net 4 pieno tyrimų laboratorijos, Lenkijoje irgi yra daug laboratorijų.
Priekaištai nelogiški
Nors Rusijos tarnybos taip ir nepateikė jokių tyrimų duomenų apie tai, kad lietuviškos kilmės pieno produktuose esą rasta ftalatų (cheminių organinių medžiagų, naudojamų plastikų gamyboje; beje, tokio pobūdžio pakuotės Lietuvos pieno pramonėje nenaudojamos ), tačiau „Pieno tyrimai“ savo iniciatyva pabandė atlikti tyrimus, kokių iki šiol neatliko nė viena pieno tyrimų laboratorija pasaulyje, taigi ir Rusijoje.
„Mūsų specialistai panaudojo naujausias technologijas ir patikrino visus archyvuose esančius pieno mėginius dėl ftalatų. Mes pabandėme, neradome, tačiau visus tyrimo duomenis pasitikrinti perdavėme vienai Vokietijos laboratorijai, laukiame atsakymo“, – sakė S.Savickis. Pasak „Pieno tyrimų“ vadovo, blogai, kad ES ir Rusijos pieno kokybės reikalavimai yra skirtingi. ES reikalavimai yra pakankamai griežti ir moksliškai pagrįsti, o Rusijos reikalavimus neretai būna sunku pagrįsti logiškai.
„Prisiminkime atvejus dėl tetraciklino. Pagal griežtus ES standartus kilograme pieno šios medžiagos kiekis negalėjo viršyti 100 mikrogramų, o Rusija sukėlė triukšmą ES produktuose radusi šios medžiagos 16 mikrogramų kilograme pieno. Pasvarstykime logiškai. Štai mažiausios koncentracijos tetraciklino tabletė, kurią galime įsigyti bet kurioje vaistinėje. Kaip manote, kiek reikėtų suvartoti pieno produktų, kuriuose yra 16 mikrogramų tetraciklino viename kilograme pieno, kad būtų sukaupta tetraciklino tabletė? Mūsų skaičiavimais, vartotojas turėtų suvalgyti 6 tonas sūrio“, – sakė S.Savickis. Beje, vidutiniškai kiekvienas Lietuvos pilietis per metus suvalgo 12,7 kg sūrio. Taigi iš sūrio vieną tokią tetraciklino tabletę vartotojas sukauptų per 492 metus.
Galėtume papildomai uždirbti 60 mln. litų
Žemės ūkio ministras V.Jukna domėjosi „Pieno tyrimų“ vykdomų programų rezultatais, kokią įtaką jie padarė pieno kokybei šalyje. Pasak S.Savickio, tiek pieno gamintojai, tiek jo perdirbėjai daugiausia naudos patiria įdiegus programą „Laisvas nuo mastito ūkis“. Tačiau tenka apgailestauti, kad ne visi pieno supirkėjai įvertina šios programos galimybes, atmesdami „Pieno tyrimų“ raginimą šioje programoje dalyvaujantiems ūkiams už pieną mokėti papildomai. Kokia nauda perdirbėjams?
„Mažesnės perdirbimo sąnaudos, geresnė produktų kokybė ir didesnė produkcijos išeiga. Sveikame karvių piene kazeino yra daug daugiau negu sergančios karvės piene, taigi perdirbėjai uždirbtų gerokai daugiau, todėl papildomai mokėti nors 2 ct už kg tikrai apsimokėtų. Viena pieno perdirbimo įmonė Lietuvoje apskaičiavo ir nustatė, kad dėl kiekvieno 100 tūkst./ml somatinių ląstelių piene praranda net 4 proc. sūrio“, – aiškino S.Savickis.
Be kita ko, mokslininkai, atlikdami tyrimus, nustatė, kad per 280 laktacijos dienų, jei karvės produktyvumas – 20 litrų pieno per parą, o piene – nuo 101 iki 200 tūkst./ml somatinių ląstelių, pieno gamintojas iš tokios karvės praranda 351 litrą pieno. Jei somatinių ląstelių yra nuo 201 iki 300 tūkst./ml, prarandami 485 litrai pieno, o jei somatinių ląstelių yra 301–400 tūkst./ml – 544 litrai pieno, o jei somatinių ląstelių yra daugiau nei 400 tūkst./ml, prarandamas 601 litras pieno. VĮ „Pieno tyrimai“ direktoriaus Sauliaus Savickio skaičiavimais, Lietuvoje dėl mastitų gyvulių produktyvumo kontrolę atliekančiuose ūkiuose per parą netenkama 170 tonų, o per metus – 60 500 tonų pieno, arba (šių dienų kainomis) negaunama apie 60 milijonų litų. Štai tokių milžiniškų rezervų dar neišnaudojame. Tiesa, pasak S.Savickio, 2013-aisiais jau atlikta per 6 000 tyrimų dėl mastitų. Taigi ūkininkai negaili išlaidų tyrimams, o štai perdirbėjai dar delsia.
Problemomis turi rūpintis ir perdirbėjai
Apsilankęs VĮ „Pieno tyrimai“, žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna ekspromtu atsakė į kelis „Valstiečių laikraščio“ klausimus.
VĮ „Pieno tyrimai“, besivaržydama tarptautiniuose konkursuose, nuolat užima prizines vietas. Ar nevertėtų šį potencialą efektyviau panaudoti, pavyzdžiui, bendraujant su Rusija? Ar nereikėtų dažniau parodyti, kad Lietuvoje superkamo pieno tyrimams skiriama ypač daug dėmesio, negailima investicijų, todėl pieno kokybė nepriekaištinga? Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos atstovams kelis kartus demonstravome, kaip dirbame. Ir artimiausiu metu jie dar kartą apsilankys „Pieno tyrimuose“. Rusijos specialistai pamatė, kokio aukšto lygio yra mūsų laboratorija, suprato, kad taikomi tyrimo metodai atitinka aukščiausius pasaulinius standartus. Rusai įsitikino, kokia griežta ir konkreti yra mūsų pieno kontrolės sistema. Manau, ir dėl šių priežasčių lietuviškos kilmės pieno produktams vėl atsiveria Rusijos rinka.
„Pieno tyrimų“ laboratorija savo iniciatyva atlieka programą „Laisvas nuo mastito ūkis“, kurios rezultatai yra labai naudingi ne tik pieno gamintojams, bet ir perdirbėjams. Todėl pastaruosius „Pieno tyrimai“ ragina prisidėti, pavyzdžiui, minėtoje programoje dalyvaujantiems ūkininkams už kilogramą pieno papildomai mokėti 2 ct, deja, perdirbėjai tokius pasiūlymus atmeta. Kita vertus, kai dėl kokių nors priežasčių užsiveria eksporto rinkos, tie patys perdirbėjai, beje, privataus kapitalo įmonės, visa gerkle šaukiasi pagalbos.
Pritariu jūsų mintims – abiem atvejais turėtų rūpintis visi. Deja, tarp perdirbėjų dar yra ir tokių nuomonių: mes pabūsime nuošalyje, vienu atveju tegul rūpinasi patys ūkininkai, o kitu – valstybė. Tačiau kai kurios įmonės jau supranta ir patyrė, kad ekonomikoje efektyviausiai veikia skatinimo priemonės. Perdirbėjai daug neprarastų papildomai sumokėję kelis centus už kilogramą pieno ir taip paskatindami ūkininkus dalyvauti programose, nes perdirbdami išskirtinės kokybės pieną jie uždirbtų gerokai daugiau nei uždirba įprastai. Juk tada jie pagamintų ne tik daugiau, bet ir dar aukštesnės kokybės produktų. Žinoma, Žemės ūkio ministerija negali priversti, kad įmonės taip elgtųsi. Mes galime tik paraginti taip elgtis, pateikti įtikinamų argumentų.
