Tyrime valstybės išrikiuotos pagal tai, ką jų gyventojai gali įsigyti už savo pinigus, kurie lieka pasirūpinus visomis kitomis būtiniausiomis išlaidomis.
Nustatant šalies lygį, remiamasi 9 rodikliais iš kurių gyventojai turi gebėti įpirkti ir turėti bent 4. Likusiųjų procentinė dalis šalyje apibrėžia nepritekliaus lygį.
Išskiriami šie 9 rodikliai:
- sumokėti mokesčius (nuoma, komunaliniai mokesčiai ir pan.)
- išlaikyti namus pakankamai šiltus šildymo sezono metu
- gebėti padengti nenumatytas išlaidas
- reguliariai valgyti mėsos produktus
- išvykti atostogų
- turėti televizorių
- turėti skalbimo mašiną
- turėti ir išlaikyti automobilį
- turėti mobilųjį telefoną.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 19,8 proc. populiacijos negali sau leisti įsigyti ar turėti bent 4 išvardytų dalykų, Graikijoje tokių žmonių skaičius net kiek mažesnis ir siekia 19,5 proc. Skolų skandinamoje Italijoje situacija kiek geresnė – skurstančiųjų skaičius siekia 14,5 proc.
Tyrimas parodė, kad dažnai Europos inkarais vadinamose valstybėse Graikijoje ar Italijoje, pagal šiuos rodiklius padėtis nėra tokia tragiška. Nors viešojoje erdvėje nuolat buvo kalbama apie ten vargstančius žmones. O Lietuva, priešingai džiaugėsi, kad iš ekonominės recesijos pavyko išlipti dar pakankamai sausai.
Broliai latviiai taip pat neturi ko džiūgauti, jų situacija labiau nepavydėtina negu Lietuvos. Latvija rikiuojasi sąrašo apačioje su 25,6 proc. įverčiu. Tuo tarpu Estijoje situacija džiuginanti, nes skurstančiųjų skaičius šalyje siekia 9,4 proc.
Qz.com skelbiamame tyrime lyderiauja Skandinavija. Pirmoje vietoje Švedija, turinti 1,3 proc. nepritekliuje gyvenančių žmonių. Įdomu ir kartu nerimą kelia kaimyninės Lenkijos rezultatai - 13,5 proc. skurstančiųjų.
Lentelėje apačioje pateikiamos valstybės sureitinguotos pagal nepritekliuje gyvenančių žmonių kiekį.
