REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

10 dienų tropinėje saloje šalia Žemės pusiaujo per lietaus sezoną. Istorija apie tai, kaip ieškojau gyvenimo harmonijos, kurią Balyje rado filmo „Valgyk, Melskis, Mylėk“ pagrindinė herojė. Apie tai, kaip įgyvendinau svajonę išmokti čiuožti banglente, maistą, kainas ir kitus keliavimo ypatumus. Pirmosios dienos įspūdžiai žemiau, rašo kelionių tinklalapio makalius.lt skaitytojas kęstutis Matuliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

1-oji diena – oro uostas, viza, kainų palyginimas, prekės, transporto sistema Pirmą sykį gyvenime registruojant bagažą prisikabino prie turimų laisvų AA baterijų skaičiaus – nesvarbu ar tai registruotas bagažas ar tai rankinis bagažas. Pasirodo, ne kameroje galima turėti tik ne daugiau kaip dvi laisvas baterijas. Daug derėjausi dėl 4-ių supakuotų AA įkraunamų baterijų-akumuliatorių, skirtų blykstei. Galiausiai visgi leido pasiimti jas į rankinį bagažą. Taip pat liepė surasti žiebtuvėlį žvakėms uždegti ir įsidėti į rankinį bagažą– pasirodo, jo negalima turėti registruojamame bagaže, o rankiniame bagaže galima turėti tik vieną vienetą. Oro uoste sužinojau dar vieną įdomų dalyką – gerai, kad pirkdamas bilietą į Balį iškart įsigijau ir grįžimo bilietą atgal į Australiją. Pasirodo, neturint atgalinio bilieto, ar bilieto į kitą šalį – tarkim JAV ar kažkurią Europos šalį – australai išvis neleidžia apskritai išskristi į Balį. Kaip pasakė skrydžių kompanijos darbuotojas – Indonezija negali būti mano galutinis kelionės tikslas.Lėktuvas skrido per dykumas esančias netoli Darvino miesto, Šiaurės Australijos teritorijoje  

REKLAMA

Balio oro uostas ir vizos gavimo procesas Nors oro uoste mus ir išlaipino iš lėktuvo  greitai, bet gana ilgokai turėjome laukti autobuso, kol mus nuveš iki oro uosto pastato, kadangi  tarptautinis Denpasaro skrydžių terminalas dar tik statomas. Belaukiant autobuso, pamačiau įdomių vaizdų – lėktuvus aptarnaujantis personalas padrikai važinėjasi dviračiais oro uosto teritorijoje, kartais sulipę ir po du ant vieno dviračio. Taip sakant nėra didelės kontrolės oro uoste. Kai mus nuvežė į pastatą, už grynuosius pinigus, nes tik juos ten ir priima, įsigijau 30 dienų galiojančią Indonezijos vizą – tai man kainavo 25 dolerius. Beje, gana populiari paslauga Balio gatvėse yra vizos pratęsimas papildomoms 30 dienų. Tad tie, kas jaučiasi Balio salos fanais, šioje šalyje nesunkiai gali išbūti ir visus 2 mėnesius.

REKLAMA
REKLAMA

 

Balio transporto sistema. Degalų, maisto, transporto kainos

Oro uoste pasitiko pulkas įkyrių taksistų, siūlančių savo paslaugas. Aš aišku pasakiau, kad atstotų ir kad ten, kur man reikia, nusigausiu viešuoju transporto – autobusu. Tuo metu dar nesuvokiau, kad Balyje neegzistuoja toks dalykas kaip „viešasis transportas“. Na, o taksistai įkyriai sekiojo po oro uostą paskui mane, rodėsi net ir į tualetą su manim užeis.

Galiausiai vienas „pagalbininkas“ mane nuvedė iki „turistų informacijos punkto“. Kur vyko ta pati „chaltūrą“. Paklausiau informacijoje, kiek turėtų kainuoti taksi iki viešbučio, esančio vos už 3 kilometrų nuo oro uosto, o jis, vietoje to, kad imtų ir iškart atsakytų, pradėjo savo baliečių kalba aptarinėti reikalus su „informaciją“ man parodžiusiu taksistu. Ir tai užtruko kokias 5 minutes. Na ir tada skėlė kainą – 25 doleriai (už 3 kilometrus). Man kilo tokia mintis – nejaugi jis tikrai galvoja, kad aš nieko nesupratau, kas ten vyksta per tas penkias minutes? Tai aš jam ir sakau – pasilaikyk tu tą savo prabangu limuziną sau, o aš iki viešbučio eisiu pėsčias. Bet kur tau – tarsi įkyrus turkas neatstos ir bambėdamas seks tave iš paskos kartodamas, kaip kokia gerai išdresiruota papūgėlė: „how much how much how much“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasakiau, kad mano draugas atostogaudamas čia gavo taksi už 10 dolerių, tad aš daugiau tau irgi nemokėsiu. Taksistui šis pasiūlymas pasirodo tiko, tad kai nuvežė prie viešbučio, sumokėjau jam 100 tūkstančių rupijų. Jis dar kažką paburbuliavo dėl kurso, tačiau mano atsakymas buvo, kad aš skaičiuoju australiškais, o ne JAV doleriais, tad praktiškai kelionė iki viešbučio kainavo 9 JAV dolerius. Tiek pat kainavo kelionė iš viešbučio atgal į oro uostą, kai išvykau iš Balio. Tad sumokėjau gerą kainą. Apie transportą Balyje tiesa yra ta, kad Balyje iš tikrųjų nėra autobusų. Tad turi, arba  užsisakyti „shuttle“ į kitą miestą, arba važiuoti su taksistu, arba užsisakyti vairuotoją dienai, arba išsinuomoti motorolerį ar automobilį. Beje, internetu tinklapiuose automobilį nuomotis siūlo už 50 dolerių dienai. Kai tuo tarpu vietiniais pakalbėjęs gali išsinuomoti džipą su draudimu už 15-18 dolerių dienai. Tiesa, visą „žalą“ iki 500 dolerių turėsi vis tiek padengti iš savo kišenės, turėdamas tokį draudimą. Man tai priminė automobilio draudimo modelį Kipre, kurį taikė pigios kompanijos. Taip pat reikia būti atsargiems renkantis nuomotoją,  nes šalia įsikūrę už automobilio nuomą norėjo jau 40 dolerių.

REKLAMA

Taigi, susitarus džipo nuoma yra žymiai pigesnė nei Havajuose, kur už džipo nuomą su draudimu dienai sumokėsi apie 150-200 dolerių. Tiesa ir patį džipą gausi kur kas padoresnį. Naujų lengvųjų automobilių nuomos kaina yra apie 30 dolerių dienai, kas yra maždaug 2 kartus pigiau nei Havajuose ar Australijos didmiesčiuose, bei tris kartus pigiau nei San Franciske ar Niujorke.

Išsinuomoti motorolerį Balyje – itin pigu – mano „Sari Bali“ viešbutyje man motorolerį išnuomojo vos už 3 dolerius dienai. O tai yra maždaug net 15 kartų pigiau nei pigiausio motorolerio nuoma Havajuose. Tad Balyje tikrai apsimoka nuomotis motorolerį. Degalų kainos taip pat juokingos – maždaug 60 dolerio centų už litrą (apie 1,50 Lt / litras). Tad nėra gaila važinėti net ir džipu. Kuras čia net 2 kartus pigesnis nei Australijoje, 1,5 karto – nei JAV, bei net 3 kartus pigesnės nei Lietuvoje. Kuras Balio saloje degalinėse beveik visada yra tik vienos rūšies – vadinasi jis „Petrol“ ir daugiau jokios informacijos apie jį. Patį kurą dažnai pardavinėja tiesiog gatvėse, 1 litro talpos buteliuose, palei gatvė esančiose prekyvietėse. Tokio butelio kaina yra 7500 rupijų (apie 70 dolerio centų). Taip kurą perka dauguma motorolerių vairuotojų Balyje. Turint automobilį visgi pilsitės kurą degalinėse, kur litro kaina yra 6500 rupijų (apie 60 dolerio centų) Maisto kainos Balio restoranuose Pirmos dienos vakare pasivaikščiojau aplink viešbutį ir susiradau padorų restoraną pagrindinėje Legian gatvėje. Čia grojo gyva muzika, gavau skanų jautienos didkepsnį už 10 dolerių ir išgėriau sulčių už 2 dolerius. Tai buvo maždaug 2 kartus pigiau nei Australijoje, ir kainos panašios kaip Lietuvoje. Beje jautienos didkepsnį atnešė ant metalinės plokštelės su mediniu pagrindu, tad mano jautienos didkepsnis vis dar kepė pora minučių. Kalbant apie restoranus, tai vėlesnėmis dienomis pora sykių pietavau ir vakarieniavau tiesiog atsitiktiniuose, dažniausiai pigesniuose, restoranuose, besislėpdamas nuo netikėtai užklupusio lietaus. Tai būdavo restoranai, įsikūrę siaurose gatvelėse, kur gali pavakarieniauti, kad ir už 4 dolerius – gauti dvi vištos kulšeles, baltų ryžių ir sulčių. Tačiau, restoranų švara, ir kokybė, bei patiekimas maisto dažnai ir subraižytų lėkščių ar ant lapų, tikrai pasitikėjimo nesukėlė, ir juose valgydamas nesijaučiau maloniai ir jaukiai. O štai prieš paskutinę atostogų dieną vėlgi nuėjus į normalų restoraną, palikus šiek tiek arbatpinigių, bei užsisakius rimtą patiekalą – jautienos didkepsnį, o prieš tai dar ir krabą – už visą vakarienę sumokėjau visus 30 dolerių, o tai tėra tik maždaug 2 kartus pigesnės nei Australijoje, ir yra vienodai brangu lyginant su kainomis lietuviškuose restoranuose.

REKLAMA

Reziumė: maistas Balyje yra kartu ir pigus, ir brangus – jeigu užsisakinėsi patiekalus ir pirksi maisto produktus, kuriuos esi įpratęs valgyti bet kur kitur pasaulyje, tai kainos tau bus gal tik 1,5 karto mažesnės. Tačiau jeigu pakeisti savo valgymo ir pirksi Indonezijoj gaminamus produktus – pavyzdžiui vietinį mineralinį vandenį, o ne „Evian“, tai maistas kainuos apie 3 kartus pigiau nei Australijoje. Prekių, drabužių ir kitos kainos Balyje Kas Balyje dar pigu – tai firminės prekės. Tarkim, žymieji žirgų mėgėjų „Polo“ marškiniai tiek Sidnėjuje, tiek San Franciske dažniausiai kainuoja 150-200 dolerių, ir į šias parduotuves užsuku retai, nes juk Hugo Boss, Guess ar Calvin Clein gerus marškinius pardavinėja už 50-80 dolerių. O štai Balyje – neįtikėtina –„Polo“ marškinius, su 70 proc. išpardavimu galima nusipirkti vos po 20 dolerių. Niekad nepatikėčiau, jei sakytų, kad pagrindinėje miesto gatvėje, naujose stilingose parduotuvėse prekiautų tokiomis kokybiškomis klastotėmis. Tad, manau, kad parduotuves išlaikyti Balyje kainuoja daug pigiau, o dar prisidėjo ir metų pabaigos išpardavimas. O gal man tiesiog pasisekė. Magnetukai, suvenyrai, skėčiai, adapteriai – kainuoja panašiai tiek, kiek ir Australijoje ar Lietuvoje – po 2-6 dolerius. Jeigu nori vietinio telefono numerio – tai už maždaug 10 dolerių su įsigyta SIM kortele  galėsi kalbėti 10 valandų vietiniais numeriais. Pati SIM kortelė kainuoja dar apie 10 dolerių. Dėl magnetukų ir skėčiu rekomenduoju būtinai derėtis. Dažnai už magnetuką pardavėjai paprašydavo manęs NET 20 dolerių vietine valiuta, ir tik tuomet, kai jau norėsi siųsti tą pardavėja eiti rinkti grybų į mišką, tuomet magnetuko kaina nukris iki 3 dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ko nepirkti Balyje Einant gatve gana drąsiai siūlys magiškų grybukų, o kartu kiš ir marihuaną ar hašišą. Per visas 10 dienų Kutos gatvėse sulaukiau gal kokio pusšimčio tokių pasiūlymų. Ir tikrai gana įkyriai siūlo tau šiuos narkotikus. Turint omenyje, kad už bet kokį narkotikų turėjimą, vartojimą ar platinimą Indonezijoje gresia mirties bausmė, reikėtų būti itin dideliu bepročiu, kad sumastytum iš šių pardavėju nusipirkti ko nors. O geriausia išvis neturėti nieko bendro su narkotikais gyvenime. Mano vieno draugo draugas kadaise nepaklausė šių patarimų ir tik dėka ambasados, turtingų tėvų ir europietiško paso, po pusmečio, praleisto vietiniame Indonezijos kalėjime, sugebėjo šią šalį palikti gyvas ir sveikas.

REKLAMA

Viešbutis Pasirinkau viešbutį, esanti netoli Legian gatvės, kurioje yra dauguma restoranų, parduotuvių, kitų viešbučių, naktinių klubų, bei labai arti yra ir Kutos pliažas. Pasirinktame „Sari Bali Cottages“ viešbutyje, atskirą, jaukų „bungalow“ tipo namuką gavau už 30 dolerių parai. Atsiskaityti už kambarį ir kitas paslaugas šiame viešbutyje buvo galima tik grynaisiais pinigais, ir tik Indonezijos rupijomis. Beje, iš bankomato dažniausiai vienu sykiu galima išsiimti ne daugiau kaip 1,2 milijono Indonezijos rupijų, tad būkite nusiteikę papildomoms išlaidoms už valiutos išėmimą. Džiugu, buvo bent jau tai, kad radau šį viešbutį „booking.com“ ir man neteko su lagaminais vaikščioti Kutos gatvėmis ieškant tinkamo viešbučio apsistoti. Beje, man užteko pasakyti, kad registravausi internetu, ir mane kaip man surado. Taip pat pastebėjau gana didelę nuostabą viešbučio personalo akyse dėl mano registracijos internetu – matyt, buvau vienintelis žmogus per porą savaičių užsisakęs šį viešbutį internetu. Balyje, turbūt įprastą viešbutį susirasti tiesiog vaikštant gatvėje ir klausinėjant vietinių apie geras vietas apsistoti, bet tik ne internetu.

O netoli namuko viešbučio teritorijoje esantis baseinas su žolynėliu ir palmėmis greta, buvo tiesiog saugi ir jauki vieta praleisti laiką, jeigu nenori niekur eiti iš viešbučio, arba jeigu visą dieną turi laukti skrydžio, o savo namuko raktus jau esi atidavęs į viešbučio registratūrą. Viešbučio baseino vanduo dažniausiai būdavo įšilęs iki 32-35 laipsnių šilumos. Bus daugiau…  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų