REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Penktadienį negausią protestuojančiųjų prieš atliekų deginimo gamyklas žmonių grupelę apspito bent dvigubai didesnis žurnalistų būrys. Pasak toje mažoje grupelėje buvusio Seimo nario, konservatoriaus Algio Strelčiūno, gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų.

Penktadienį negausią protestuojančiųjų prieš atliekų deginimo gamyklas žmonių grupelę apspito bent dvigubai didesnis žurnalistų būrys. Pasak toje mažoje grupelėje buvusio Seimo nario, konservatoriaus Algio Strelčiūno, gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teisės aktai nedrausmina

Klaipėdiečiai jau gerai žino suomių atliekų tvarkymo korporaciją „Fortum“. Ji uostamiestyje sėkmingai degina atliekas, tačiau pro kaminus virstančiais dūmais nesėkmingai kvėpuoja termofikacinės jėgainės kaimynystėje gyvenantys klaipėdiečiai. „Fortum“ uostamiesčiu nenori apsiriboti – naujos gamyklos planuojamos Kaune ir Vilniuje.

REKLAMA

Sostinėje prie prezidentūros susirinkę protestuotojai ne tik dainavo „Dalia, nors mudu skiria mylios...“, bet ir šaukė nenorintys tokių atliekų deginimo gamyklų, kokia šiuo metu veikia Klaipėdoje.

„Jėgainė yra netoli gyvenamųjų namų, be to, niekas nesirūpina šiukšlių tikrinimu. Juk į krosnis gali patekti ir daug gyvsidabrio ar kitų sunkiųjų metalų turinčios atliekos, kurios itin kenksmingos žmonių sveikatai“, - nuogastavo prie prezidentūros atvykęs Bronius iš Kauno. Jam pritarė ir Seimo narys A.Strelčiūnas. Pasak jo, atliekų kontrolė nėra tinkamai užtikrinama, o atliekų deginimo temperatūra yra ženkliai mažesnė, nei kad tokiose gamyklose Suomijoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien Lietuvoje aplinkos teršėjų veiklos nedrausmina galiojantys teisės aktai. Bene geriausias pavyzdys – Medicininių atliekų deginimo bendrovė „Senovė“. Šioje įmonėje medicininės ir pavojingos atliekos buvo deginamos be reikiamų filtrų, sumažinta degimo temperatūra, o kontroliniai kompiuteriai buvo sugadinti taip, kad visuomet fiksuotų, jog taršos nėra“, - piktinosi A.Strelčiūnas.

Į klausimus atsakymų neranda

Piketuotojai taip pat nuogastavo dėl to, kad planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos Kaune ir Vilniuje bus labai didelio pajėgumo. „Planuojamos galingos jėgainės, kurių galiai užtikrinti reikės nuo 100 iki 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus, - „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Strelčiūnas. - Vilniuje, netoli stambių oro taršos objektų, dviejų termofikacinių elektrinių, jau planuojama statyti dar du panašaus profilio objektus – Vilniaus kogeneracinę jėgainę ir komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Jų planuojamai galiai užtikrinti reikės apie 410 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Tai dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje. Iš kur bus vežamos komunalinės atliekos? Kiek padidės miesto tarša? Į šiuos klausimus atsakymų nėra“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A.Strelčiūnas tikino, kad vien į vieną Vilniuje planuojamą statyti gamyklą per parą atvyks nuo 200 iki 600 sunkvežimių. „Gyventojai yra susirūpinę. Šiuo protestu norime pasakyti, kad naujos atliekų deginimo gamyklos nebūtų statomos prie gyvenamųjų rajonų. Vyraujantys vėjai teršalus nešti turėtų taip pat ne į gyvenamuosius rajonus. Tai gi, labai svarbu, kad būtų parenkamos tinkamos tokiems objektams vietos“, - sušalusias rankas trindamas protestuotojų vardu kalbėjo Seimo narys.

Tačiau suomiai žiūri naudos sau, o ne Lietuvos gyventojams. Vilniuje „Fortum“ atliekų deginimo gamyklas planuoja Kuro (Gariūnuose) ir Sandėlių (šalia Savanorių pr. esančios „Maxima bazė“) gatvėse. „Viena gamykla bus nutolusi 3 kilometrų atstumu nuo Lazdynų mikrorajono, o kita planuojama statyti vos už 700 metrų nuo Trakų Vokės. Iki Vokės upelio – vos 60 metrų“, - susirūpinimo žmogaus sveikatai ir aplinkos tarša neslėpė A.Strelčiūnas.

REKLAMA

Vyriausybė dega žalią šviesą

Kaune suomiai išsirinko dar geresnę vietelę - prie pat miesto esančią Biruliškių gyvenvietę - greičiausiai dėl patogios logistikos, mat čia susikerta keliai į Vilnių, Klaipėdą, miesto centrą (Savanorių pr.) bei tarptautinį Kauno oro uostą. Karmėlavos seniūnijos seniūnaitė Danutė Pašvenskienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė į Vilnių protestuoti atvykusi jausdama didelę nelaimę.

„Kauno miestas nuo planuojamos gamyklos bus nutolęs vos 300 metrų. Kitoje pusėje didelės gyvenvietės: Birulišės, Ramučiai, Karmėlava. Gyventojai jaudinasi dėl savo ir vaikų sveikatos. Juk ne paslaptis, kad čia, Lietuvoje, atliekos bus deginamos žemesnėje temperatūroje, nei kad užsienyje, taip taupant sąnaudas. Beje, planuojamą gamyklą prie Kauno Vyriausybė patvirtino kaip valstybinės reikšmės objektą, tai gi, neabejojame, kad ji bus statoma“, - nerimastingai kalbėjo Karmėlavos seniūnaitė, patikinusi, kad rūpinasi, jog vietos žmonės gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje.

REKLAMA

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad statyti atliekų deginimo gamyklas Lietuvoje bus galima tik tada, kai Vyriausybė jas pripažins valstybinės reikšmės objektais. Taip norima užkirsti kelią pastatyti daug tokių gamyklų. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas - už balsavo 69 Seimo nariai, 6 parlamentarai susilaikė. Tai gi, atliekų deginimo gamykloms šalies didmiesčiuose ar visai šalia jų uždegta žalia šviesa.

 Vismantas Žuklevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų