Netikėtas posūkis politinėje byloje – kodėl atsitraukė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime, netikėtai pasiūliusi išbraukti R. Paksui kandidatuoti leisiančias Konstitucijos pataisas iš parlamento darbotvarkės?
Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku R. Paksu, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos vicepirmininke Rasa Juknevičiene ir Socialdemokratų partijos vicepirmininku Juozu Oleku.
– Pone Paksai, kas gi įvyko?
– Nieko ypatinga, buvo atidėtas sprendimas dėl Konstitucijos pataisų balsavimo. Aš buvau susitikęs prieš Seimo posėdį su frakcijos seniūnu Petru Gražuliu . Atsižvelgęs į konservatorių ir liberalų sprendimą balsuoti prieš pataisas, pasiūliau padaryti savo sprendimą. Valdančiosios koalicijos balsų Konstitucijos pataisoms priimti neužtenka. Prieš tris mėnesius konservatoriai davė 13 balsų, už Konstitucijos pataisas balsavo 101 parlamentaras. Šį kartą pozicija pasikeitė, konservatoriai priėmė sprendimą balsuoti prieš, tad balsų neužtektų. Paprašiau P. Gražulio pasiūlyti Seimui balsavimą atidėti iki ramesnių laikų.
– Tačiau Prezidento rinkimai jau nuplaukė.
– Taip. Tas pagrindinis dirgiklis – prezidento rinkimai, kandidatavimas yra pašalintas. Gal dabar ramiau žiūrėsime į Konstitucijos pataisas ir bandysime jas kažkaip priimti.
– Nepadarėte klaidos, neidamas iki galo? Gali susidaryti įspūdis, kad frakcija išsigando. O gal Jūs išsigandote?
– Jaučiuosi ramus. Manau, klaidos nepadariau, nes Lietuva bet kokiu atveju turės priimti sprendimą. Tai įpareigoja Piliečių teisių ir laisvių konvencija, Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas, ir manau, kad politikai tai padarys. Bet, jeigu būtų balsuojama ketvirtadienį, antrą kartą prie šio klausimo būtų galima grįžti tik po metų. O nukėlus balsavimą, balsuoti bus galima jau pavasarį. Gal jau bus išrinktas naujas Prezidentas ir tada bus galima ramiau ir plačiau pažiūrėti į Konstitucijos pataisas.
– Ponia Juknevičiene, kas atsitiko per tuos tris mėnesius, kad Jūsų partijos frakcija šį kartą vieningai nusprendė balsuoti prieš pataisas?
– Pirmojo balsavimo nesureikšminu. Tam ir numatyti trys balsavimai, kad būtų galima viską apsvarstyti. Negaliu kalbėti už tuos, kurie per pirmąjį balsavimą balsavo už Konstitucijos pataisas, aš balsavau prieš. Taip pat būčiau balsavusi ir ketvirtadienį.
Frakcija priėmė sprendimą balsuoti prieš, nes buvo labiau įsigilinta į Strasbūro teismo sprendimą. Jame kalbama tik apie parlamento rinkimus, o ne apie tai, kad priesaiką sulaužęs asmuo gali vėl tapti Prezidentu. Aš tikrai balsuočiau už pataisas, kurios leistų tokiems asmenims kandidatuoti į Seimą, būti ministrais. Bet asmuo, vieną kartą sulaužęs priesaiką būdamas Prezidentu, mano giliu įsitikinimu, tikrai nebegali daugiau užimti šio posto. Nesieju to tik su R. Paksu, gali būti ir ateityje tokių atvejų. Šios Konstitucijos pataisos buvo labai „supaksintos“, suasmenintos.
– Bet jos tokios yra. Strasbūre buvo nagrinėjama R. Pakso byla.
– Sutinku, bet aš kalbu apie norą pakeisti Konstitucijos dalį, kurioje kalbama apie Prezidento rinkimus. Todėl, ramiai viską apsvarsčius, mūsų frakcija beveik vieningai priėmė sprendimą nepalaikyti siūlomų pataisų.
– Pone Olekai, o socialdemokratų frakcija? Ar ji vieningai nusprendė, kaip balsuoti?
– Mes buvome vieningai sutarę palaikyti šias pataisas ir būtume vieningai balsavę.
– Pone Paksai, kuo Jūs aiškinate konservatorių sprendimą nurodyti visiems frakcijos nariams balsuoti prieš?
– Noriu iš pradžių replikuoti poniai Rasai. Mes visi suprantame mūsų Konstituciją ir tai, kad kriterijai tapti Seimo nariu ir Prezidentu yra vienodi. Išskyrus amžiaus cenzą. Be to, Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas kaip tik ir nagrinėjo parlamentinio buvimo ar nebuvimo klausimą. Ir, po paraliais, ne aš surašiau Konstitucijos pataisų projektą. Dirbo Seimo teisininkai, komisija, kur dalyvavo pozicija ir opozicija, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, buvo svarstymai frakcijose, teismuose. Ir buvo rastas sprendimas, kuris buvo pateiktas politinei valiai – arba priimame jas, arba ne. Aš manau, kad pagrindinis kriterijus ir dirgiklis buvo mano kandidatavimas į Prezidento rinkimus. Stipraus konkurento patraukimas į šoną ir buvo pagrindinis argumentas.
– Ponia Juknevičiene, Jums, Dalią Grybauskaitę remiančios partijos atstovei, dabar ramiau?
– Nemanau, kad R. Paksas būtų sudaręs rimtą konkurenciją D. Grybauskaitei.
– Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad R. Paksas tikrai patektų į antrą rinkimų turą.
– Taip, bet tai dar nereiškia, kad laimėtų. Yra dirbtinai sukeltas ažiotažas. Yra ir dar viena procedūrinė priežastis. Konstitucijos pataisų procedūra yra nagrinėjama Konstituciniame Teisme, jis turi pasakyti, ar pataisos buvo pateiktos teisingai. Jeigu mes būtume dėl jų balsavę, galėjome atsidurti dar blogesnėje situacijoje. Dar yra daug kabliukų. Dabar pateikta Konstitucijos nuostata nėra visa apimtimi privaloma vykdant Strasbūro teismo sprendimą. Tai yra pagrindinis argumentas.
– Jūs manote, kad R. Paksas negali dalyvauti Prezidento rinkimuose net ir praėjus 20 ar 30 metų po apkaltos?
– Konstituciją taisome ilgam. Ir pakeitimai priimami ne dėl R. Pakso, Jonaičio ar Petraičio. Mano manymu, žmogus vieną kartą sulaužęs priesaiką (žmonės man rašo, kad tai kvepia netgi valstybės išdavimu), negali vėl būti Prezidentu.
– R. Paksui žmonės rašo kitokius laiškus, Juozui Olekui dar kitokius...
– Taip, bet prisiminkime, koks tada buvo kontekstas. Jurijus Borisovas, „almaksai“, visa ši rusiška aplinka ir kiti dalykai. Žmonės tai prisimena. Ir šiandien vyksta panašūs dalykai. Neatmetu, kad kada nors Lietuvoje vėl gali būti panašiai. Aš tokios nuostatos laikausi ne dėl R. Pakso, o dėl to, kad asmeniui, sulaužiusiam priesaiką aukščiausiame valstybės poste, daugiau nebūtų leidžiama kandidatuoti.
Rolandas Paksas: Seime neturėjo būti balsuojama dėl mano politinės reabilitacijos ar nereabilitacijos. Apie tai nebuvo kalbos. Aš tikiuosi, kad tas laikas ateis. Valstybėse prezidentai nėra šiaip sau keičiami ir visokių šnekų tada ir dabar mes visi jau esame girdėję. Tačiau ketvirtadienį Seime turėjo būti sprendžiama, ar Lietuvoje galios Piliečių teisių ir laisvių konvencija, ar veiks Strasbūro teismo sprendimas.
– Pone J. Olekai, Konstitucijos pataisų projektą rašė ne R. Paksas, o darbo grupė. Joje buvo sutarta beveik vieningai, o dabar išėjo šnipštas?
– Mes viską įvertinome, pataisų rengimo komisijoje dirbo ir opozicijos atstovai, kurie neprotestavo ir pirmame balsavime balsavo už pataisas. Įžvelgiu čia ir šiokį tokį gudravimą. Mes dabar sukėlėme kažkokią dirbtinę įtampą, ginčijomės Seime ir laidose. Jeigu leistume spręsti Lietuvos žmonėms, turėtume paprastą ir aiškų atsakymą.
Rasa Juknevičienė: manau, mes dabar tapome vieno žmogaus ir jo noro vėl tapti Prezidentu įkaitais. Kodėl negalima buvo apsiriboti Strasbūro teismo sprendimu ir pakeisti Konstituciją pataisomis, leidžiančiomis tokiam asmeniui tapti Seimo nariu, ministru? Šioms pareigoms taip pat reikia priesaikos. Kodėl veržiamasi į pareigas, kuriose kartą jau susikompromituota? O dabar vyksta visokie politiniai žaidimai, šantažai, puolama ant opozicijos.
Rolandas Paksas: Gal užtenka laikyti tiesos monopolį konservatorių rankose? Jeigu žmonėms atrodys, kad jūsų argumentai svarūs, jie nebalsuos rinkimuose. Jeigu mes gerbiame žmones, leiskime jiems spręsti. Man regis, tai labai sveika ir logiška pozicija.
– Juolab, kad Jūs sakėte, kad R. Paksas vis tiek nelaimės rinkimų.
Rasa Juknevičienė: Jūs ir vėl kartojate tą patį. Aš kalbu ne vien apie R. Paksą.
– Tačiau Jūs teigėte, kad jei R. Paksas taptų Seimo nariu ar ministru, nebūtų bėdos.
– Aš sakiau, kad negaliu svarstyti ir balsuoti už Konstitucijos pataisas vien tik galvodama apie R. Paksą. Aš tikrai apie jį kasdien negalvoju. Man yra svarbūs teisininkų argumentai, jie frakcijos narius įtikino. Nuomonę pakeitė ir anksčiau pritarę pataisoms. Vadinasi, tie argumentai yra svarūs.
– Pone R. Paksai, kas bus jūsų partijos kandidatas į Prezidentus?
– Vienas jų – Valentinas Mazuronis, svarstome ir kitas kandidatūras. Neatmetame galimybės ir remti ką nors iš kandidatų.
