REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada. Ekspertams jau titulavus 2014-uosius augimo metais, galime atsiversti ekonomikos sveikatos kortelę ir pažiūrėti, kaip greitai plaka Lietuvos verslo kreditavimo širdis.

REKLAMA

Lietuvos banko duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių nefinansinėms korporacijoms buvo suteikta 7,4 mlrd. litų naujų paskolų. Palyginti su atitinkamu 2012 metų laikotarpiu, galima stebėti augimą – pasaulio pabaigos metais verslui buvo paskolinta 6,8 mlrd. litų.

Vis dėlto, nors praėję metai bus pirmieji po ilgo laikotarpio, kai paskolų portfelis ūgtelėjo, skaičiai nė iš tolo neprilygsta 2008-iesiems, kuomet finansų institucijos verslą apdovanojo net 21,5 mlrd. litų paskolų.

REKLAMA
REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos iki 2014 metų sausio 1 dienos išaugo 9 proc. Naujų paskolų kiekis per tą patį laikotarpį sumažėjo kone trečdaliu. Akivaizdu, kad verslas ieško ir randa kitų finansavimo būdų.

Stabdo griežta reguliacija

Pasaulinė finansų ir Europos skolų krizės, sukėlė panikos bangą finansų sektoriuje ir smarkiai pristabdė paskolų tėkmę į ekonomiką. Paradoksalu, tačiau laiku, kai centrinių bankų palūkanų norma plūduriuoja visiškai dugne, suteikiamų paskolų portfelis iš esmės stovi vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paklaustas, kas lemia bankų nenorą skolinti, teigė, kad kelerius metus buvo grąžinamos iki krizės išduotos paskolos, todėl portfelio mažėjimas yra natūralus reiškinys.

„Iki praėjusių metų vidurio dar buvo jaučiamas gana didelis nerimas dėl ekonominės aplinkos, todėl įmonės investavo atsargiai ir rezervuotai žiūrėjo į plėtros galimybes“, – aiškino ekonomistas. Pašnekovas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ taip pat sakė, kad didelės įmonės, pateikiančios gerus finansinius rodiklius, gali skolintis labai palankiomis sąlygomis.

REKLAMA

„Sunkiau yra pradedantiesiems, kurie neturi nei savo veiklos istorijos, nei teigiamų pinigų srautų, nei užstato“, – pridūrė N. Mačiulis.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė manąs, kad tiek verslas, tiek bankai vis dar jaučia krizės metu atsiradusią baimę. „Padėtis jau stabilizavosi ir Europoje, ir JAV, tad baimės gal yra per daug“, – sakė ekspertas.

Verta priminti, kad pastaraisiais metais Europoje bankams atsirado naujų standartų, kurie skatina atsakingiau vertinti riziką. Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG įmonių finansų paslaugų vadovas Darius Klimašauskas pabrėžė, kad „Bazelis III“ reikalavimai skatina bankus siekti didesnio pelningumo ir taip atitikti likvidumo reikalavimus.

REKLAMA

„Trumpinami paskolų laikotarpiai, tačiau ne visi projektai gali būti tokie pelningi, kad atsipirktų per pirmus 3 ar 5 metus“, – teigė D. Klimašauskas.

Dygsta alternatyvos

Apsnūdusi bankinių paskolų rinka turi ir kitą medalio pusę – atsiranda vis daugiau verslo plėtojimo alternatyvų, kurios gali būti netgi naudingesnės nei įprasta bankų paskola. Viena tokių alternatyvų – Lietuvoje istoriją tik pradedantys rizikos kapitalo fondai.

„Jaunam verslui bankų finansavimas iš principo nėra tinkamas, – pasakojo D. Klimašauskas ir pridūrė besidžiaugiantis spartėjančia investicinių fondų veikla. – Mano manymu, tai yra geriausias kapitalo šaltinis, nes gaunamas finansavimas, o fondas padeda užsiugdyti ar samdytis tam tikros kvalifikacijos specialistus bei patekti į platesnius vandenis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

D. Klimašausko nuomonę patvirtino ir Verslo angelų fondo partneris Algimantas Variakojis, kurio teigimu visiškai natūralu, kad bankai atsisako finansuoti didelės rizikos verslą – tokį, kuris dar tik žengia pirmuosius veiklos žingsnius. „Čia ateiname mes. Investuojame ir suteikiame papildomą naudą – siekiame, kad su lėšomis pradedantieji verslininkai gautų ir praktinių žinių (know-how)“, – teigė A. Variakojis.

Bankų rizikos baime nekaltino ir neseniai įsikūrusio fondo „Nextury Ventures“ partneris Mindaugas Glodas. „Šios komandos neturi kuo garantuoti bankui paskolos. O mes dirbame su rizikingais projektais – investuojame į naują idėją pinigus ir bandome iš jos daryti produktą, kurio vertė užauga šimteriopai ar daugiau. Čia rizikos faktorių iš principo atperka potenciali nauda“, – patirtimi dalijosi M. Glodas.

REKLAMA

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas dvejus metus veikiančios armatūros apdirbimo įmonės „Kaunas Metal“ vadovas Tauras Rymonis teigė suprantantis bankų nenorą skolinti jaunoms įmonėms. Veiklos pradžioje jo idėja kreditavimo institucijoms taip pat neatrodė pakankamai tvari.

„Vienintelis dalykas, kuris netinka bankui, yra įmonės amžius. Tai suprantama – kaip bankas gali finansuoti tik ką įsteigtą įmonę? – aiškino vadovas. – Mūsų atveju reikėjo nemažai resursų, todėl natūralu, kad bankas, įvertinęs potencialią riziką, priėmė atitinkamą sprendimą.“

REKLAMA

T. Rymonio įmonei į pagalbą atėjo Verslo angelų fondas. Vadovo teigimu, esminis skritumas tarp banko ir rizikos kapitalo fondo – individuali komunikacija. „Bankas tiesiog negali atlikti tokio smulkaus tyrimo“, – nuomonę išsakė verslininkas.

Vengia skolintis

Verslo galimybes skolintis sunkina ir Lietuvoje žiedų dar neišskleidusi investavimo kultūra. Šiuo metu mūsų šalyje yra laikoma indėlių, kurių vertė 46,5 mlrd. litų, – suma, viršijanti metinį šalies biudžetą. Beveik 29 mlrd. litų visų indėlių priklauso namų ūkiams ir valgoma infliacijos tiesiog trūnija bankuose. Galima tik pasvajoti apie ekonominės aplinkos pokyčius, jei investavimui gyventojai skirtų bent 10 proc. indėlių sumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Verta pastebėti, kad skolinti ne visuomet linkęs ir verslas. Ž. Mauricas pastebėjo, kad geras rinkos pozicijas užsiėmusios įmonės vengia vykdyti plėtrą, tad jų sąskaitose susikaupusios lėšos nėra panaudojamos. „Paskatos investuoti atsirastų, jei ateitų investuotojų iš užsienio – konkurentų. Arba tuomet, jei stipriai pradėtų kilti darbo užmokestis, panašiai kaip Estijoje“, – aiškino ekonomistas.

Negana to, ne visos įmonės turi kur investuoti. D. Klimašausko teigimu, iki krizės daug įmonių tikėjo augimu ir dideles sumas skyrė įrenginiams atnaujinti ir patalpų plėtrai. „Dabar dar yra atvejų, kai įmonės dirba 60–70 proc. pajėgumu ir joms papildomai investuoti nėra jokio poreikio“, – aiškino ekspertas.

Pašnekovas pridūrė, kad KPMG atliekamų tyrimų metu paaiškėjo, jog įmonės turi pakankamai pinigų, tačiau yra kur kas atsargesnės ir, tikėtina, ruošiasi plėtrai itin detaliai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų