Vaikui gimus į jo gyvenimą ateina ne tik mylintys mama ir tėtis, giminės, draugai, bet ir pediatras, kuris privalo prižiūrėti vaiko sveikatą ir imtis atitinkamų priemonių jam susirgus.
Deja, ne visi vaikai ramiai perneša medicininę apžiūrą, o kai kurie vos pamatę gydytoją, ima audringai protestuoti.
Paprastai mažyliai iki 3-4 mėnesių neutraliai priima pediatro vizitus ir leidžiasi apžiūrimi. Kiek vyresni vaikučiai jau sunerimsta, pamatę baltą gydytojo chalatą, ypač jei jie įsidėmėjo, kad jis yra susijęs su skausmingais adatų dūriais, skaumsu ir nemaloniais pojūčiais.
Kai vaikas skiepijamas, tėvams būna visai nepaprasta išlaikyti besipriešinantį žmogutį, kuris niekaip negali suprasti kodėl visuomet tokia švelni mama dabar jėga geležinėmis rankomis jį laiko, o ne gina nuo skausmo.
Taip gimsta baimė baltam chalatui, apsilankymui poliklinikoje, medicininiai apžiūrai, net jei procedūros visai neskausmingos. Augantis vaikas jau vien tik iš nugirstų pokalbių gali suprasti, kad jam reikės apsilankyti pas gydytoją, ir jis kategoriškai atsisako rengtis, ištrūksta iš mamos rankų ir pabėga į patį tolimiausią namų kampelį.
Ką gi daryti tėvams? Kaip galima padėti savo mažiesiems nebijoti visko, kas vienaip ar kitaip susiję su poliklinika ir iš viso – ar tai įmanoma? Žinoma! Štai keletas patarimų, tinkančių vaikams nuo metų:
1. Jei vaikas mėgsta skaitymą, suraskite vaikišką knygelę „Daktaras Aiskauda“ ir kartu paskaitykite ją. Tegul vaikutis atidžiai apžiūri visus paveikslėlius. Pasistenkite sudominti jį knygelės siužetu, pamėgdžiokite balsu įvairius gyvūnus, kurie kreipiasi į daktarą pagalbos – ir jūs savo vaiko akyse pamatysite smagias kibirkštėles.
2. Išmokykite vaiką žaisti daktarą: įsigykite specialų vaikišką gydytojo medicininių instrumentų rinkinį – stetoskopą, termometrą, tikrą bintą, vatos, žaislinį švirkštą ir ampules. Paimkite meškiuką ir pasakykite, kad jam skauda gerklę, jis verkia, jam skauda, jį reikia pagydyti ir patys parodykite, kaip reikia veikti – tegul vaikas įsitraukia į žaidimą ir tampa gydytoju savo „pacientui“. Tai jį turėtų ilgam sudominti. Jei jis savo veiksmus perkeltų ant jūsų, nesispardykite, pabūkite sergančiojo vaidmenyje.
3. Jei namuose laikote katę ar šuniuką, kuriam reikia veterinaro pagalbos, pasiimkite kartu ir vaiką. Tegul jis pamato, kaip juos apžiūri, suleidžia vaistus, sugirdo mikstūras. Atkreipkite jo dėmesį, jog gyvūnėlį reikia paguosti, kad jis nesijaudintų. Tada vaikas supras, ką reikia daryti, jei pvz. Jūs susirgtumėte – jis jūsų ims gailėti. Jei nėra tokios galimybės – pažiūrėkite laidą apie gyvūnus – pasitaiko laidų veterinarijos tema.
4. Kai ateina laikas aplankyti gydytoją, praneškite vaikui, kur jūs einate ir priminkite apie tai, kaip jis gydė savo žvėriukus. Žaidimo perkėlimas į realybę padės vaikui ne taip skausmingai pergyventi vizitą į polikliniką.
5. Iš anksto pasiimkite su savimi mylimą vaiko žaislą, įdomią knygelę, kad laukimas prie gydytojo durų nebūtų per daug varginantis.
6. Apžiūros metu leiskite vaikui nesiskirti su Jumis, kad jo negąsdinti. Jei aplinkybės reikalauja, paguldykite vaiką ant kušetės, bet būkite šalia. Kelios minutės prieš suleidžiant vaistus, perspėkite vaiką, neapgaudinėkite jo lūkesčių
7. Įrodinėdama, kad neskaudės. Pažadėkite, jog po vizito pas gydytoją jo laukia siurprizas. Dūrio metu būtinai laikykite jį apkabinę ir švelniai guoskite, jog viskas greitai baigsis.
8. Jei vaikas paniškai bijo skausmo, susijusio su adatomis, pabandykite susitarti su gydytoju dėl vietinės nejautros.
9. Niekada nenaudokite vizito pas gydytoją, kaip bausmės. Pvz., frazė: „Jei neklausysi, nuvesiu tave pas gydytoją!“ – yra neleistina. Ji neprivers vaiko vykdyti Jūsų nurodymų, bet užtat dar labiau pagilins gydytojo baimę.
10. Būkite ramūs ir užtikrinti – jūsų būsena yra labai svarbi vaikui. Susinervinusi, nerami savo jausmus labai lengvai perduoda savo vaikui ir jis „užsikrėtęs baime“ niekada neišsivaduos nuo baimės prieš gydytoją ir medicinines procedūras. Ir atvirkščiai – ramybę spinduliuojanti mama lengvai susitvarko su vaikui kylančiomis baimėmis, išsklaidydama ją savo buvimu šalia ir padrąsinančia šypsena.
Pabaigai noriu pasakyti, jog visas procesas kovoje su baimėmis prieš gydytojus gali užsitęsti, todėl apsišarvuokite kantrybe, nesistenkite skubinti įvykių, nuosekliai pereikite visus etapus. Tik šitaip sugebėsite išmokyti savo mažylį ramiai žiūrėti į viską, kas susiję su gydytoju.
