2013 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai drauge sudėjus aptarnavo 3,48 mln. keleivių, juose per metus įvyko 43 078 skrydžiai. Lyginant su 2012 m. pernai trijų oro uostų keleivių skaičius augo 5,5 proc., skrydžių intensyvumas padidėjo 3,4 proc. Šiuo metu, t.y. aviaciniu žiemos sezonu, keleivis, sumanęs judėti iš Lietuvos, gali rinktis iš 20 aviakompanijų, skraidinančių reguliariais maršrutais 37 kryptimis, kuriomis galima pasiekti 47 oro uostus Europoje ir už jos ribų.
„Praėję metai liudija stabilų oro uostų augimą – Vilniuje pradėjo veiklą keturios naujos aviakompanijos, o jau veikusios papildė skrydžių žemėlapį naujais maršrutais. Kaune turėjome rekordinę vasarą, o prasidėjus žiemos sezonui – dar didesnį keleivių srautų spurtą. Vilniaus ir Kauno oro uostų rodikliai pateko į sparčiausiai augančių mažųjų oro uostų reitingą Europos masteliu. Tuo tarpu Palangos oro uostas net ir su tvarkaraščio pakeitimais, išlaikė keleivių augimą ir 2013 m. rugpjūtį aptarnautų keleivių skaičių išaugino rekordiškai – 12 proc. lyginant su 2012 m. O tvarių aviakompanijų investicijų į mūsų regioną pavyzdžiu laikome praėjusių metų pradžioje Kaune atidarytą aviakompanijos „Ryanair“ orlaivių techninio aptarnavimo ir priežiūros angarą, skirtą rytų ir vidurio Europai“, - kalbėjo TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Toliau plečiasi skrydžių iš Lietuvos žemėlapis
2013 m. Lietuvos oro uostų maršrutų žemėlapį papildė naujos aviakompanijos – turkų „Turkish Airlines“ (Vilnius – Stambulas), Rusijos „Polet Airlines“ (Vilnius – Sankt Peterburgas), Baltarusijos „Belavia“ (Vilnius- Minskas) ir nacionalinis oro vežėjas „Air Lituanica“ Vilniuje.
Tuo tarpu iš Vilniaus, Kauno ir Palangos jau skraidžiusios oro linijos reguliariųjų maršrutų skaičių papildė naujomis kryptimis: skrydžius į Vilnius-Kijevas pradėjo vykdyti dvi Ukrainos aviakompanijos „UTair-Ukraine Airlines” ir „Ukraine International Airlines”, aviakompanija „SAS“ pradėjo dažniau skraidyti iš Vilniaus į Kopenhagą, atnaujino Stokholmo maršrutą. „Wizz Air“ – iš Vilniaus pradėjo reisus į Alesiundą, Trondheimą ir Tel Avivą, „Ryanair“ Vilniuje – į Diuseldorfą, Chaniją ir Olslą, o Kaune – naujus skrydžius į Kaljarį, Trapanį, taip pat atnaujintus – į Oslo Rygės ir Londono Lutono oro uostus. Palangoje papildomus skrydžius žiemos švenčių metu iš Londono ir Dublino vykdė „Air Lituanica“.
2014 m. vasaros sezonu Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių žemėlapis toliau plėsis. Kaune „Ryan Air“ pradės tiesioginius skrydžius į Komisą (Sicilija) bei šiaurės Airijoje esantį Noką. „Wizz Air“ iš Vilniaus pradės skraidyti į Kutaisi (Gruzija) ir Korfu salą Graikijoje, „Ukrainian International Airlines“ didins skrydžių į Kijevą, o „Turkish Airlines“ – į Stambulą, intensyvumą. Palangos oro uosto skrydžių žemėlapį papildys Maskvos kryptis.
Augimas įvertintas Europoje
Lietuvos oro uostų rodikliai buvo įvertinti Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe). Kas mėnesį rengiamose Europos oro uostų rodiklių apžvalgose 2013-aisiais buvo reitinguoti Vilniaus ir Kauno oro uostai.
TVOU pateko į spalio mėnesio apžvalgą ir užėmė 4 vietą sparčiausiai augančių (pagal keleivių skaičių) oro uostų, per metus aptarnaujančių iki 5 mln. keleivių grupėje: Paryžiaus Vatri oro uostas (39,1 proc. augimas), Skopjė oro uostas (37,6 proc. augimas), Čitos oro uostas (34,3 proc. augimas), Vilniaus oro uostas (29,4 proc. augimas) ir Volgogrado oro uostas (29,2 proc. augimas).
Tuo tarpu lapkričio mėnesio reitinge Kauno oro uostas toje pačioje grupėje užėmė trečią vietą: Paryžiaus Vatri oro uostas (117,4 proc. augimas), Tamperės oro uostas (46,9 proc. augimas), Kauno oro uostas (45,2 proc. augimas), Šamberi oro uostas (28 proc.), Čijampino oro uostas (27,9 proc.).
Trūksta verslo tvarios partnerystės ir aktyvaus įsitraukimo
„2014-ieji metai yra pilni iššūkių visiems trims oro uostams“, - reziumavo TVOU vadovas. „Naujos skrydžių kryptys reikalauja investicijų į jų pristatymą ir populiarinimą. Aviakompanijos taip pat tikisi, kad naudos iš papildomų keleivių srautų gavėjai - apgyvendinimo, maitinimo industrija, turizmo sektorius, vidaus transportas, vietos savivaldybės, dalintųsi naujų reisų populiarinimo kaštais bei jų nesėkmės rizika. Deja tokia partnerystė Lietuvoje, skirtingai nuo kaimyninių šalių, yra reta, o norinčių, nepaisant intensyvių oro uostų pastangų, neatsiranda. Patys Lietuvos oro uostai neturi finansinių resursų, kuriais galėtų skatinti ir motyvuoti aviakompanijas atidaryti naujus reisus“, - teigė G. Almantas.
Pasak jo, matematika yra paprasta. Vienas atvykęs keleivis Lietuvoje vidutiniškai išleidžia 394 litus, tad vienas naujas reisas, pavyzdžiui, Vilnius – Madridas, kuris būtų vykdomas 4 kartus per savaitę Airbus320 orlaiviu (150 vietų), optimistiniame scenarijuje generuotų gerokai virš 200 tūkst. litų papildomų pajamų per savaitę. Šios pajamos tektų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, vidaus turizmo ir transporto sektoriui. „Jei minėtas sektorius nenori investuoti į ilgalaikę ir plėtrą, kodėl kažkas kitas tai turėtų daryti už juos? “, - kalbėjo TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.
