REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Kas antra šeima Lietuvoje nuolat atsideda santaupų, ir šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę rekordines lėšų sumas. Tačiau remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis gyventojų sukauptas lėšas tvarko neracionaliai – 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje ir jų vertės išsaugojimu nesirūpina.

 Kas antra šeima Lietuvoje nuolat atsideda santaupų, ir šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę rekordines lėšų sumas. Tačiau remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis gyventojų sukauptas lėšas tvarko neracionaliai – 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje ir jų vertės išsaugojimu nesirūpina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praėjusiais metais šalies bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų. Geroji žinia yra tai, kad ekonomikos sunkmetis gyventojus išmokė finansinės drausmės ir jie pradėjo kaupti finansinį rezervą. Blogoji žinia – gyventojai santaupas tebetvarko konservatyviai, jų „neįdarbina“ ir dėl to kasmet praranda dalį santaupų vertės“, – teigia „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

REKLAMA

Lietuvos banko užsakymu praėjusiais metais atliktos gyventojų apklausos duomenimis, patys priimtiniausi santaupų kaupimo ir valdymo būdai Lietuvoje išlieka sąskaita ir indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Tačiau taip kaupiamas finansinis turtas nėra apsaugotas nuo infliacijos poveikio ir laikui bėgant praranda turimą perkamąją galią.

Pasak L. Grinevičiaus, nors dažnas gyventojas žino, kad laikas yra nematomas pinigų vertės vagis, tačiau retas kuris iš tiesų įvertina, kiek nuostolių gali atnešti neefektyvus taupymo būdas. „Tarkime, jei 2006 m. „juodai dienai“ atsidėjote 10 tūkst. litų, tai reali jūsų santaupų vertė šių metų pradžioje tėra tik kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors sąskaitoje ar namuose tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, tačiau dėl išaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau – pasyviai laikomos santaupos minėtuoju laikotarpiu spėjo nuvertėti apie 25 proc.“, – pasakoja „Swedbank“ ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Renkasi saugias finansines priemones

Tie gyventojai, kurie ne tik kaupia santaupas, bet ir rūpinasi jų vertės išsaugojimu, apsaugai nuo infliacijos, pasak L. Grinevičiaus, dažniausiai renkasi saugias, nedidelės finansinės grąžos investicines priemones.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad investavimas santaupų vertei išsaugoti nėra tas pats, kaip investavimas pelnui gauti. Vertei išsaugoti gyventojai renkasi prognozuojamas, žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą finansinę grąžą – ilgalaikius terminuotuosius indėlius, Vyriausybės taupymo lakštus ir kitas priemones“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L. Grinevičius taip pat atkreipia dėmesį į poreikį pasirinkti kelias priemones. „Sudarant finansinio rezervo „įdarbinimo“ planą būtina rinktis kelias skirtingos trukmės priemones, kurios padės užtikrinti lėšų likvidumą. Nors retai nutinka, kad vienu metu prireiktų visos santaupų sumos, tačiau pasirinkus skirtingos trukmės priemones būsite tikri, kad esant reikalui sąskaitoje visada turėsite dalį „laisvų“ pinigų“.

Nuo ES vidurkio atsiliekame

Nors pagal namų ūkių taupymo apimtis Lietuva pasiekė savo rekordą, tačiau atsilieka nuo ilgametes taupymo ir investavimo tradicijas turinčių Europos šalių. Lietuvoje namų ūkių sukauptos santaupos sudaro apie 44 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu ES vidurkis siekia 174 proc., Centrinės ir Rytų Europos 66 proc. BVP. Tiesa, kaimyninių šalių rodikliai yra panašūs į Lietuvos – Estijos gyventojų santaupų suma siekia 44 proc. šalies BVP, Latvijoje ji dar mažesnė – 35 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų