REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Byla prieš gydytojus – septyneri metai ginčų

Romualdas Mažutis

Sunku laimėti bylą prieš medikus, kuriuos, iškilus reikalui, gina pasamdyti ypač sumanūs juristai. Gydytojų autoritetas slegia net teisėjus. Tai patyrė ūkininkai Alvidas ir Mirga Vismantai, gyvenantys Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen.): ginčas su Klaipėdos vaikų ligonine ir Kauno klinikomis dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo tęsėsi septynerius metus. Vismantų įsitikinimu, jų dešimtmečio sūnaitėlio Kastyčio gyvybė užgeso dėl to, kad du didmiesčių gydytojai nepakankamai kvalifikuotai, neatidžiai atliko savo pareigas. Civilinę bylą, turėjusią ne vieną vingį, padėjo laimėti šilutiškis advokatas Tomas Leščinskas.

Iškrito iš obels

Vismantų šeima darbšti, tvarkinga. 2006-aisiais, birželio 15-ąją juos ištiko skaudi nelaimė: žaisdamas sode iš aukštos obels iškrito Mirgos ir Alvido pagrandukas, dešimtmetis Kastytis. Jis labai mėgo karstytis po obelis. Vaikas susimušė kairįjį petį. Bėda neatrodė didelė. Bent iš pradžių. Ar maža ką berniukai kartais per savo guvumą neprisidaro. Po 6 dienų Vismantai kreipėsi į šeimos gydytoją. Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje ir Šilutės ligoninėje Kastyčiui buvo suteiktos reikiamo lygio sveikatos priežiūros paslaugos, Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Kauno klinikose - ne. Tą vėliau nustatė valstybinė medicininio audito komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šilutiškis gydytojas, traumatologas A.Valodska įtarė kairės mentės lūžimą su tarpraumenine kraujosruva ir paskyrė atlikti rentgenologinį tyrimą. Įvertinęs rentgenogramą (nr.3445), mentės lūžimų nestebėjo, nurodė, kad karščiavimas, skausmo ir patinimo sustiprėjimą galėjo sukelti tarpraumeninė uždegiminė hematoma. Kastytį Vismantą nusiuntė į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę gydytojo ortopedo, traumatologo konsultacijai bei gydymui.

REKLAMA
REKLAMA

Deja, gydytojas K.R. neatsižvelgė į šilutiškio kolegos išvadas, nenustatė paciento karščiavimo priežasties. Apžiūrėtas pacientas buvo išleistas į namus su parišta ranka gydytis ambulatoriškai. Ligoniuką labai žiūrėjo mama ir senelė Mirga Barčkienė. Moterys net peniciliną leido, kiek atlaisvino petį spaudžiantį raištį. Visai nuimti raištį bijojo. Birželio 24 d. Kastytis, pablogėjus sveikatai, dūstantis, skubiai paguldytas į Šilutės ligoninę. Tą pačią dieną pervežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę, o kitą dieną – į Kauno medicinos universiteto klinikas. Po 4 dienų čia jis ir mirė. Mirties priežastis: kairės mentės srities sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, kraujosruvos supūliavimas bei minkštųjų audinių flegmona, kraujo užkrėtimas (sepsis), židininis abscenduojantis hemoraginis plaučių uždegimas, progresuojantis septinis šokas, poliorganinis nepakankamumas. Ne medicinos specialistui ši išvada tarsi užšifruota, jos kodas – gydytojo rankose, kaip ir paciento sveikata. M.Vismantienė ir šiandien giria Šilutės ligoninės gydytojus, gi klaipėdiškiui gydytojui K.R. turi nemažai priekaištų, kad ne viską padarė, ką privalėjo padaryti. Tiesa, K.R., sužinojęs, jog Kastytis išvežtas į Kauno klinikas (2006.06.26.), skambino kolegoms ir siūlė tirti dėl galimo sepsio būtent sumušimo vietą.

REKLAMA

Išgyti arba mirti – apylygiai šansai

Iškritęs iš medžio Kastytis duso. Klaipėdos vaikų ligoninėje įtarė plaučių uždegimą, kontūziją. Darytos rengenogramos, spondiliograma, echoskopija, deja, nepadeda nustatyti hematomos ir pūlinio. Apžiūra apčiuopiant taip pat neparodė pūlinio. Berniukui skaudėjo ties stuburu, o ne ties mente, paraudimų, fluktuacijų ar pūlių nebuvo. Buką menties traumą patyrusiems vaikams hematomos susidarymas, supūliavimas – netipiškas atvejis. Ligoniuko mirtį lėmė itin reta komplikacija: minkštųjų audinių hematomos supūliavimas, žaibiškai išsivystęs, progresuojantis sepsis. Panašiais atvejais net teikiant adekvatų gydymą mirštamumas pasaulyje siekia 50 procentų. Klaipėdos medikai gindamiesi bandė dengtis šia detale, įrodinėdami padarę viską, ką galėję. Juos palaikė suburta prie Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, nustatanti pacientams padarytą žalą arba tokios žalos nerandanti.

REKLAMA
REKLAMA

Vismantų prašymą, kad dėl vaiko mirties dalį atsakomybės turi prisiimti berniuko gydytojai, komisija nusprendė netenkinti. Nenuostabu, medikai gina medikus. Beje, ši komisija – privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir patirtos žalos dydžio nustatymo. Vismantų atžvilgiu komisija, kurią jų advokatas T.Leščinskas palygino su užsispyrusiu ožiu, buvo pirmasis gynybinis medikų barjeras. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai taipgi nenustatė medikų pažeidimų įtakos paciento ligos baigčiai. Gi Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės akte nurodyta, jog įtarūs pūlingą procesą bei paskyrus adekvatų gydymą, neatmetama tikimybė dėl sėkmingesnio gydymo. Kita išvada: Kauno medicinos universiteto klinikose, Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vaikų chirurgo konsultacija buvo pavėluota, o birželio 25-28 dienomis (2006 m.) organizavus gydytojo ortopedo-traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijas, egzistuoja maža tikimybė, kad tai būtų turėję įtakos paciento sveikatai ar mirčiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vadinasi, šansų išgelbėti Kastyčio gyvybę buvo net žaibinio sepsio atveju. Patys medikai nurodo, jog panašiais atvejais apie pusė ligonių išgyvena. Šis stastinis faktas, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovų A.ir M. Vismantų pretekstus dviejų ligoninių gydytojams, žinoma, neprasprūdo pro teisėjų akis nepastebėtas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas poros pretenzijas atmetė (2011 m. birželio 3 d.), o Lietuvos apeliacinis teismas pernai, kovo 29 d. kolegų sprendimą panaikino ir priemė naują sprendimą: iš dalies patenkino A. ir M. Vismantų ieškinį – priteisė iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės ieškovams po 1758,50 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 50 000 Lt neturtinės žalos. Bet taškas painiame, sudėtingame ginče nebuvo padėtas. Civilinė byla abiejų nepatenkintų pusių noru atsidūrė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

REKLAMA

Gydytojo profesija ypatinga, kaip ir atsakomybė

Gydytojas – ligonio vilties spindulys. Pacientas tiki žmogumi, sukaupusiu specialias medicinos žinias ir jas naudojantis pagal reikmę konkrečiais atvejais. Pasitaiko, jog ir viską atliekant teisingai, nepavyksta. Pati gydytojo profesija lemia padidėjusią riziką padaryti žalą. Jo veiksmai vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Gydytojas – ne kaimynė, kuri daug nemąstydama, pasikliaudama sava ar išgirsta „išmintimi“, sykiais nedvejodama pataria negaluojančiam. Sprendžiant gydytojo kaltės klausimą pirmiausia atsižvelgiama ar veikta pagal kvalifikuotus medicinos standartus, ar padėtos visos pastangos? Kasacinis teismas Kastyčio byloje akcentavo ne vien pagal standartą taikytas medicinos žinias, profesinę medikų etiką, bet ir gydytojo veiksmus pagal protingumo, sąžiningumo kriterijus ar pastangos, gydant ligonį, buvo maksimalios!

REKLAMA

Tai nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus, taikyti visus gydymo metodus, tai reiškia, kad jis privalo veikti atidžiai, atsargiai, rūpestingai, sąžiningai, kaip kvalifikuotas savo srities specialistas. Kartais net visos šios priemonės negarantuoja teigiamo rezultato. Bet gydytojas, padėjęs didžiausias pastangas pacientui pasveikti, ir pats jaučiasi moraliai saugus ir ligonio artimieji nepuola jo peikti. Deja, Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo K.R. veiksmai neatitiko atidaus mediko profesionalo elgesio standarto: įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės minkštųjų audinių, vertėjo atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare, skirti antibakterinį gydymą. Geriausio gydymo rezultato buvo galima laukti kuo anksčiau nustačius tikslią aukšto karščiavimo priežastį, anksti paskyrus agresyvų gydymą. Laiku nediagnozavus hematomos supūliavimo, nepaskyrus adekvataus gydymo pacientas prarado likusią galimybę išgyventi, kuri, atsižvelgiant į specialistų nurodytą statistiką, laikyta pakankamai realia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teisė į žalos atlyginimą – konstitucinė norma

Dėl šio įvykio Šilutės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Netrukus baudžiamosios bylos tyrimą perėmė Kauno teisėsaugos pareigūnai. 2009-ųjų balandį tyrimas nutraukiamas, po to atnaujinimas ir galutinai nutrauktas 2011-aisiais, sausio pabaigoje. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – byla tampa civiline. Ieškovų Vismantų nuomone, didmiesčių gydymo įstaigų paslaugos jų sūnui teiktos nepakankamai kvalifikuotai, neatlikti visi būtini gydymo veiksmai, pritrūkta atidos, rūpestingumo. Sūnaus Kastyčio netektis – skaudus smūgis šeimai, sukėlęs ilgalaikį emocinį sukrėtimą.

REKLAMA

Dvasinių išgyvenimų kaina nepamatuojama. Vismantai prašo atlyginti vaiko laidotuvių išlaidas ir patirtą neturtinę žalą. Pastarąją įvertina 200 000 litų: 100 000 litų M.Vismantienei, tiek pat A.Vismantui. Ieškinio dydis reglamentavo, kad civilinę bylą nagrinėtų ne apylinkės teismas, o aukštesnės instancijos teismas, tai yra Klaipėdos apygardos teismas. Nors ieškovai pavėluotai kreipėsi į Pacientų teisių ir žalos sveikatai nustatyti komisiją, t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams po jų sūnaus mirties, Klaipėdos apygardos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino pripažinęs, kad ieškinio terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Patys Vismantai teigė, jog apie jiems padarytą žalą objektyviai suvokė tik 2007-ųjų spalio viduryje, kai susipažino su audito išvadomis.

REKLAMA

Teisė į žalos atlyginimą yra konstitucinė nuostata. Asmens sveikatos sužalojimas arba gyvybės atėmimas sukuria asmeniui, kuris tai padarė, prievolę atlyginti žalą. Bendrąsias žalos atlyginimo taisykles nustato Civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kad ši konstitucinė norma būtų įgyvendinta, Vismantams ir jų advokatui T.Leščinskui teko nemažai grumtis teismuose.

Teismų karuselė

Klaipėdos apygardos teisme ieškovai A.ir M.Vismantai civilinę bylą pralaimėjo. Klaipėdos vaikų ligoninės, Kauno klinikos šalių reikalą gynė jų juristai, parodymus davė gydytojai. Anot Vismantų advokato T.Leščinsko, bylos nagrinėjimo eiga tarsi pirštu rodė, kad jie nieko nepeš. Gydytojai žiūrėjo į juos iš aukšto – ko tie nežiniukai iš provincijos nori? Kaimiečiai kiša nosį į medikų tarnybos savotiškai uždarą nišą. Ne jiems švęsti pergalę. Taip ir nutiko. Šeimos ieškinį teismas atmetė. To negana, nusprendė, kad Vismantai turi sumokėti bylos išlaidas: 1210 Lt. Pora neslėpė nusivylimo, tačiau, advokato skatinama, ryžosi skųstis Apeliaciniam teismui. Ėjo 2011-ųjų birželis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apeliaciniame teisme byla pragulėjo beveik dvejus metus – įprasta šiam teismui praktika. Tačiau šį kartą teisėjai išsprendė bylą Vismantų naudai. Tiesa, jų ieškinys buvo perpus sumažintas: priteisė iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės atlyginti po 1758,50 Lt turtinę žalą ir po 50 000 Lt neturtinę.

Kaip ir reikėjo laukti, medikai šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui. Nepilnai patenkinti priteista suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, toliau bylinėjosi ir Vismantai. Jei jau eiti, tai iki galo. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda. Pastarąja galima įvertinti tik sąlyginai ir kompensuoti materialiai. Piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus, teismo pripažintus reikšmingus kriterijus (CK 6.250 str.2 d., 6.282 str.). Vaiko netektį paprastai lydi sunkūs, gilūs išgyvenimai. Tokia didelė nelaimė tėvus itin sukrečia, negrįžtamai komplikuoja gyvenimą. Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos pažymėjo, jog sūnaus mirtimi buvo pažeista kita vertybė – asmens teisė į šeimą. Pagal Konstituciją (38 str.) – šeima saugoma valstybės. Vismantai antrą kartą laimėjo savo bylą – Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Tiek Aukščiausiajame teisme, tiek Apeliaciniame civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant šalims: tokia praktika. Buikiškės ūkininkai Vismantai jau gavo į savo sąskaitas banke po 50 000 Lt. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei iš jų priteistos bylinėjimosi išvados: po 605 Lt. Byla baigta 2013-aisiais, lapkričio 8 dieną.

REKLAMA

Civiline byla buvo užimtos 7 besiginčijančios šalys: A.ir M.Vismantai, Klaipėdos vaikų ligoninė, Kauno klinikos ir trečiaisiais asmenimis gydytojai K.R., D.K.S. bei 3 draudimo kompanijos. Pastarosios stojo medikų pusėn. Pasak advokato T.Leščinsko, bekopijuojant krūvas raštų, dokumentų „užsikosėjo ir užspringo“ kopijavimo aparatas. Oho, kiek plušėta per 7-erius metelius klientams, kol atkovota jiems bent dalis to, kas priklauso ir kas, iš tikrųjų, niekaip neįkainojama, dedant ant svarstyklių vaikelio gyvybę.

Gražiai rašė, piešė, sportavo, dainavo chore

Kastyčio Vismanto (gimęs 1996.02.12.) nebėra – palaidotas Žemaičių Naumiesčio naujosiose kapinėse, bet jo pėdos, kiek spėta, įmintos Buikiškės kaime, Degučiuose, kur mokėsi. 2006-ųjų rugsėjį jis Vainute būtų ėjęs į ketvirtą klasę. „Vaikas buvo, vaiko nebėra“, - šiandien susisielojusi sako Mirga Vismantienė. Dešimtmetis Kastytis buvo jos ir tėvo Alvido numatytas į ūkio paveldėtojus. Vaikas mėgo talkinti tėveliams, kur paprašytas, taipgi senelei virtuvėje. Yra net kalakutą pešęs. Vismantai matė- jų pagrandukui prie širdelės ūkiška veikla. Aišku, tuo tyliai didžiavosi. Guvus, draugiškas berniukas mėgo dalyvauti ir užklasinėje veikloje: sportavo, dainavo chore. Jam patiko dailės ir pasaulio pažinimo pamokos, pasižymėjo gražia rašysena. 2006-aisiais, gegužės 22-ąją, Degučių pagrindinės mokyklos pavasario kroso varžybose finišavo antras. Ak, kiek buvo vaikui džiaugsmo. Aplenkė ne vieną draugą, vadinasi, ne iš kelmo spirtas...

Kastyčio ilgisi tėveliai, dvi suaugusios seserys Rasa ir Aušra, brolis Tadas, abiturientas. Lemtingoji obelis tebestovi erdviame sode su gražiais raižiniais iš medžio. Pavasariais vaismedžiai krauna baltus žiedus. O Kastyčio, kadaise įsikorusio į beveik keturių metrų aukščio obelį, nebėra. Tik atminimas, visuomet lydimas graudulio dėl nelaiku užgesusios jo gyvybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų