Konstitucinis Teismas (KT) antradienį rengia viešą posėdį, kuriame pradės bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.
Ši byla turėtų išnagrinėti abejones dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kelią į rinkimus atveriančios Konstitucijos pataisos priėmimo procedūrų.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos dar nepriimta, tad Seimas į KT kreipėsi dėl kito straipsnio – 2006 metais priimtos Konstitucijos pataisos dėl Lietuvos banko. Minėta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“.
Seimas teismo prašo pasisakyti dėl jos priėmimo aplinkybių. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tai padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.
Kreiptis į KT dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl Konstitucijos projekto koregavimo svarstymo Seime metu.
Tokios abejonės iškeltos Seime po pirmojo priėmimo pritarus Konstitucijos pataisos projektui, kuris atvertų kelią rinkimuose dalyvauti pašalintiems per apkaltą dėl Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo arba priesaikos sulaužymo.
Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, nes galutinė formuluotė skyrėsi nuo pateiktos iniciatorių.
Seimas spalio 22 dieną per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
