22-ejų metų mergina, pavadinkime ją V. V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad vadovė ją dažnai siųsdavo į parduotuvę su tokiomis užduotimis.
„Manau, kad taip neturėtų būti, bet iki šiol taiksčiausi. Dirbu tik kelis mėnesius, todėl tikėjausi, kad vėliau taip nebus. Seni darbuotojai pasakojo, kad ir jiems teko padirbėti direktorės patarnautojais“, – prisipažino mergina. Ji pasakojo anksčiau dirbusi kitoje renginius organizuojančioje įstaigoje, tačiau praėjusių metų viduryje susigundė keliais šimtais litų didesniu atlyginimu. Ir tik po to, kai įsidarbino šioje įmonėje, suprato, kad ne viskas čia gerai.
„Ir darbuotojai dažnai keičiasi, ir nemoka tiek, kiek žadėjo. Kartais darbe užtrukdavau iki vidurnakčio. Neprieštaravau, suprantu, kad toks darbo pobūdis, bet žadėto priedo už viršvalandžius nė karto nesulaukiau“, – guodėsi V. V.
Iš karto po incidento, kiek vėliau pasakojo mergina, ji susirinko daiktus ir patraukė tiesiai į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
„Paskambinau draugui, nes norėjau papasakoti, kas atsitiko ir pasitarti, ką daryti, bet negalėjau sakinio suregzti. Jis pats atvažiavo ir nuvežė mane į Darbo inspekciją. Kai papasakojau, kas atsitiko, jie pasiūlė man viską surašyti. Taip ir padariau. O dabar važiuosiu į polikliniką. Papasakosiu viską, gal duos nedarbingumo lapelį, nes kitaip dar ir pravaikštą galiu užsidirbti“, – vis dar drebančiu balsu kalbėjo vilnietė.
Įmonės, kurioje praėjusių metų gruodį įvyko šis incidentas, pavadinimą bei vadovės, besišvaistančios į darbuotojus pieno pakeliais, pavardę redakcijai V. V. pasakė. Tačiau jų neminėsime, kadangi šiuo metu VDI atlieka tyrimą ir tik po to paaiškės, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Tiksliau „ką pavyks įrodyti, nes tai nebus lengva“, portalo balsas.lt žurnalistus įspėjo darbo inspekcijos atstovai.
VDI: toks vadovo elgesys neleistinas
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius komentuodamas šį įvykį pabrėžė, kad kol kas vyksta tyrimas, tačiau jei tai, ką pasakojo ir savo skunde VDI parašė mergina, tiesa, tokį vadovo elgesį reikėtų vertinti vienareikšmiškai – taip elgtis neleistina.
„Iš esmės nesuprantamas ir nesuvokiamas toks vadovo elgesys. Bet kokia agresija – tiesioginė ar netiesioginė, arba psichologinė prievarta sukelia diskomfortą darbo vietoje. Šiuo atveju mergina akivaizdžiai patyrė psichologinį diskomfortą. Tokį vadovo elgesį galima vertinti tik neigiamai. Visų pirma žmogiškąja prasme“, – portalui balsas.lt sakė jis.
Komentuodamas merginos papasakotą situaciją, kad darbdavys nuolat siųsdavo ją nupirkti kokių nors daiktų, J. Gricius pabrėžė, kad darbdavė negalėjo siųsti merginos ko nors nupirkti jai asmeniškai, nes tai neįeina į darbuotojo pareigas.
„Darbdaviai negali duoti tokių įpareigojimų, kurie nenumatyti darbo sutartyje arba viršija darbo sutartinių įsipareigojimų visumą. Kita vertus, tai iš esmės skiriasi nuo situacijos, kai kolegos draugiškai parneša vieni kitiems ko paprašyti. Toks varinėjimas į parduotuvę, jeigu tai pasitvirtins, neleistinas“, – sakė VDI atstovas.
Nori ieškoti teisybės – bylinėkis
„Tokie neteisėti veiksmai, psichologinės prievartos apraiškos neaprašyti mūsų šalies darbo teisėje. Todėl nėra ir aiškiai išreikštų gynybos priemonių bei institucijų, kurios būtų atsakingos už psichologinį diskomfortą, išskyrus VDI, – portalui balsas.lt aiškino J. Gricius. – Jeigu paaiškėtų, kad kokioje nors įstaigoje yra psichosocialinės rizikos veiksnių, mūsų institucija tai tirtų, nes negalima toleruoti tokios situacijos, tokių santykių, dėl kurių darbuotojams darbo vietoje nesudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos arba dėl kurių darbo vietoje jie patiria diskomfortą. Tai pažeidžia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuris įpareigoją darbdavį sudaryti darbuotojui sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.“
J. Griciaus teigimu, nustačius, kad darbuotojas jaučia psichologinį diskomfortą, darbdavys įpareigojamas atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą darbo vietoje ir imtis priemonių, kad darbuotojai nejaustų diskomforto. „Kai kada tai labai padeda. Gal V. V. atveju apie susiklosčiusią padėtį akcininkai ir steigėjai nežino, tačiau paprastai, kai paaiškėja, kad yra tokia padėtis, pavyzdžiui, iš skundo, kaip buvo šiuo atveju, ar kitais būdais, įmonės savininkai imasi priemonių padėtį ištaisyti“, – aiškina jis.
Anot VDI atstovo, žmogus, kuris patiria tiesioginę agresiją, ginasi. Tačiau psichologinės poveikio formos gali būti ir netiesioginės, rafinuotos. Tuomet tai sunku įrodyti, o nukentėjusysis stengiasi išsaugoti darbo vietą ir neaštrina konflikto. Nesiskundžia. Pabrėžęs, kad psichologinio poveikio priemonės yra ir įžeidimas, grasinimas, šmeižtas, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas, pavyzdžiui, spaudimas rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, jis pridūrė, jog visa tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse, todėl yra galimybės ginti žmogų ikiteismine tvarka.
„Tiesa, įrodyti tai būtų itin sudėtinga. Gal todėl ir nesikreipia žmonės“, – svarstė J. Gricius. Portalui balsas.lt jis prasitarė abejojantis, ar pavyks surinkti pakankamai faktų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog viskas vyko būtent taip, kaip pasakoja V. V.
Įrodymais teks rūpintis patiems
Ką daryti skriaudžiamam darbuotojui? Vienas iš būdų sustabdyti nederamai besielgiantį vadovą – išsitraukti, tarkime, mobilųjį telefoną ir įspėti, kad jo veiksmai bus įrašinėjami.
„Dažniausiai netinkamai besielgiantį vadovą tai sustabdo. Jeigu įraše skambėtų, pavyzdžiui, tokia frazė „jūsų nederamas elgesys mano atžvilgiu bus įrašinėjamas“, tai būtų tinkamas įspėjimas, kad jūs ketinate viską įrašyti. O slaptus įrašus vertinčiau neigiamai“, – sako J. Gricius. Pasak jo, priversti nesivaldantį darbdavį ateityje elgtis kitaip padeda ir kreipimasis į valstybės institucijas, kurios atliks tyrimą. Tačiau toliau kovoti teks patiems.
„Po to, kai kreipėtės, pavyzdžiui, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, po to, kai VDI atliko tyrimą ir pateikė savo išvadas, apginti savo teises ir įrodyti savo tiesą žmogus turės teisme. Todėl jeigu nuspręsite eiti iki galo, pirmiausia pasirūpinkite įrodymais. Visi įrodymai yra reikšmingi, jeigu surinkti teisėtais būdais. Taip pat svarbu užsitikrinti sąžiningus liudytojus, nes nukentėjusiam reikės įrodyti, kad patyrė psichologinę ar fizinę prievartą ar buvo terorizuojamas“, – aiškina J. Gricius.
Jis pabrėžė, kad darbuotojas teisme gali siekti neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir tais atvejais, kai yra neteisėtai atleidžiamas. Tiesa, sakė J. Gricius, tokių atvejų Lietuvoje nedaug, nes žmonės, saugodami savo darbo vietą, neretai nusprendžia nutylėti. Dėl tos pačios priežasties sunku surasti liudininkų.
„Bet nusprendusieji nesikišti, nes tai jų neva neliečia, neteisūs,nes susidorojus su vienu paprastai ateina kito eilė“, – primena J. Gricius. VDI atstovas pabrėžė, kad patyręs darbdavio smurtą darbuotojas kreiptis į Inspekciją gali ir konfidencialiai. Tiesa, skundą reikia pasirašyti, tačiau paslaptis visuomet išsaugoma.
„Tai principinė nuostata. Ir kai tikriname, informuojame, kad atvykome dėl darbo įstatymų pažeidimo faktų, bet neįvardiname pareiškėjo. Žinoma, pasitaiko, kad mažesniuose kolektyvuose nuspėja, bet čia jau mes nieko negalime padaryti“, – aiškina jis. Anot VDI atstovo, jeigu patyrėte net ir lengvą kūno sužalojimą, jeigu dėl konflikto paūmėja kokia nors liga, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją ir tai užfiksuoti.
„Fiksuojamas ir kraujospūdžio padidėjimas, ir širdies ritmo sutrikimas. Tai papildomi įrodymai, kurie yra labai reikšmingi, nes neturtinė žala – tai ir žala sveikatai. Dvasiniai išgyvenimai, nervinė įtampa gali būti tiesiogiai susiję su sveikatos pablogėjimu. Žinoma, jeigu nueisite po savaitės, to poveikio gali ir nebūti. Todėl viską reikia atlikti labai operatyviai“, – aiškina J. Gricius.
Rekomendacijos psichologinį smurtą patyrusiam ir savo teises nusprendusiam ginti darbuotojui
Parašyti tarnybinį pranešimą darbdaviui, kad jo atžvilgiu vykdomi tam tikri neleistini veiksmai, ir jį užregistruoti. Pranešimas gali būti adresuotas net tam pačiam asmeniui, nuo kurio jis patyrė smurtą. Priešingu atveju, jei darbuotojas išeis iš darbo, pavyzdžiui, į VDI, jam gali fiksuoti pravaikštą.
Pranešime reikia aprašyti įvykusį konfliktą ar susiklosčiusią situaciją. Tokie veiksmai užkirs kelią vėlesniems oponentų aiškinimams, jog tai esanti tik to žmogaus interpretacija arba tai, kad konfliktas esą kilo dėl jo būdo savybių.
Jei darbdavys atsisakys priimti tarnybinį pranešimą, jį galima išsiųsti registruotu laišku. Pranešimo kopiją galima įteikti VDI.
Taip pat galima iškviesti antstolį, kuris konstatuos faktines aplinkybes. Tai kraštutinis sprendimas, bet tokių atvejų, pasak J. Griciaus, yra buvę.
Jeigu pajutote, kad sutriko sveikata, tą pačią dieną vykite į polikliniką. Ligos istorijoje taip pat turėtų būti aprašyta, kad patirta psichologinė ar fizinė prievarta, kuri sukėlė sveikatos pablogėjimą.
O jei nežinote ar abejojate, kaip pasielgti, skambinkite į Valstybinę darbo inspekciją telefonu (8 5) 213 9772. Elektroniniu būdu pasikonsultuoti galima ir VDI interneto svetainėje bei Facebook‘e.
Vietoj epilogo
Savo istoriją portalui balsas.lt papasakojusi mergina toje įmonėje šiuo metu jau nedirba. Išėjo savo noru netrukus po incidento. Palaikoma tėvų, ji neskubėdama ieško naujo darbo.
