REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiau nei tūkstantis kandidatų iš maždaug 200 tūkst. pretendentų buvo atrinkti dalyvauti pasiruošimuose Marso kolonizavimo misijai, kurią iš dalies finansuos televizijos realybės šou, nušviesiantis šio projekto dalyvių mokymus ir tolesnius žingsnius, ketvirtadienį pranešė organizatoriai.

REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai bus atrinkti tik 24 dalyviai, kuriuos planuojama pasiųsti į Raudonąją planetą šešiais kosminiais laivais nuo 2024 metų, nurodė Nyderlanduose įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija „Mars One“, planuojanti šią drąsią misiją.

REKLAMA

Tačiau labiausiai diskutuojama dėl to, kad būsimieji Marso kolonistai turėtų sutikti su sąlyga, jog skrydis bus tik į vieną pusę.

Kelionė į Marsą, kuris net ir labiausiai priartėjęs prie Žemės būna už maždaug 55 mln. kilometrų mūsų planetos, truktų apie šešis mėnesius, o parskraidinti žmones atgal šiam projektui būtų pernelyg brangu.

„Mars One“ nurodė, kad 1 058 potencialiems emigrantams į Marsą iš 140 šalių gruodžio 30-ąją buvo pranešta, kad jie yra laimingieji, atitinkantys tarpplanetiniams pionieriams iškeltus kriterijus. Be kita ko, pretendentai turėjo pasižymėti „nepalenkiama dvasia“, „racionalumu“, „humoro jausmu“, nesirgti ir nevartoti narkotikų, taip pat mokėti anglų kalbą.

REKLAMA
REKLAMA

„Iššūkis buvo atrinkti iš 200 tūkst. pateikusiųjų paraiškas fiziškai ir psichiškai tinkamus tapti žmonijos ambasadoriais Marse nuo tų, kurie šią misiją vertina akivaizdžiai mažiau rimtai. Pora pateikusiųjų paraiškas savo vaizdo įrašuose netgi nusifilmavo nuogi“, – sakė vienas iš „Mars One“ įkūrėjų Basas Landsdorpas.

Šios organizacijos vyriausiasis medikas Norbertas Kraftas sakė, kad dabar kandidatai bus pakviesti dalyvauti „varginančiose simuliacijose, daugeliu atveju – kartu su komanda, siekiant patikrinti (jų) fizinius ir emocinius gebėjimus“ per ateinančius dvejus metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kandidatų skaičius bus pradėtas mažinti per kelis etapus, pradedant nuo šių metų. „Mars One“ nurodė, kad šiuo metu „vyksta derybos“ su su žiniasklaidos bendrovėmis dėl teisės organizuoti televizijos realybės šou.

Organizatoriai praeitą mėnesį paskelbė pasirašę 250 tūkst. dolerių (apie 629 tūkst. litų) vertės sutartį su JAV bendrove „Lockheed Martin Space Systems“, pagal kurią turėtų būti sukurtas nusileidimo modulio prototipas, kurį planuojama išbandyti be įgulos 2018 metais.

Tikimasi, kad ta misija padės pritraukti daugiau rėmėjų ir partnerių, kurie prisidėtų finansuojant 6 mlrd. dolerių (15 mlrd. litų) vertės projektą, siekiant nuskraidinti į Marsą autonominius gyvenamuosius modulius.

REKLAMA

Raktu į šio užmojo sėkmę laikomas interaktyvus televizijos realybės šou, kurio žiūrovai galėtų spręsti, kurie kandidatai tinkami dalyvauti skrydyje į Raudonąją planetą be galimybės grįžti, o kuriems derėtų likti Žemėje.

Televizijos kameros taip pat stebėtų kolonistų gyvenimą Marse, kai „naujosios didvyrių kartos“ atstovai vykdytų eksperimentus ir mėgintų kurti ilgą bei laimingą gyvenimą kabinose su oro šliuzais, patys augindamiesi maistą, toli nuo gimtosios planetos – naujoje buveinėje, kurios atmosfera reta ir netinkama kvėpuoti, o vidutinė temperatūra žemesnė negu nulis laipsnių Celsijaus.

REKLAMA

Projekto organizatoriai savo planus ketina įgyvendinti taip pat kliaudamiesi visuomenės paaukotomis lėšomis, kurios daugiausiai renkamos internetu.

Tarp „Mars One“ šalininkų esama garsių veikėjų, tarp jų 1999-ųjų fizikos Nobelio premijos laureatas olandas Gerardus 't Hooftas (Gerardas Hoftas).

Tačiau taip pat esama daug skeptikų.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vyriausiasis inžinierius praeitą balandį pareiškė, kad komercinis Marso kolonizacijos projektas yra „toli už to, ką esame pajėgūs padaryti mūsų dienomis, ribų“. NASA prognozuoja, kad pasiųsti astronautus į Raudonąją planetą bus įmanoma ne anksčiau negu po poros dešimtmečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol nepilotuojamas misijas į Marsą yra surengusi tik NASA, Sovietų Sąjunga ir Europos kosmoso agentūra (ESA), o daugiau nei pusė tų skrydžių buvo nesėkmingi. Kol kas tik NASA yra pavykę nutupdyti kibernetinius zondus ant tos planetos paviršiaus.

Kinijos zondas, paleistas 2011 metais, sudegė grįždamas į Žemės atmosferą prieš beveik dvejus metus. Indija gruodžio 1-ąją paleido Marso orbitinį zondą, kuris turėtų pasiekti kaimyninę planetą šių metų rugsėjį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų