REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar tikslinga Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius?

„Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės mokesčių reformos“ klaidas. Įvesti progresinius mokesčius (PM). Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės ir jo paskirties“, – taip savo rinkimų į Seimą programoje rašė socialdemokratai.

„Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės mokesčių reformos“ klaidas. Įvesti progresinius mokesčius (PM). Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės ir jo paskirties“, – taip savo rinkimų į Seimą programoje rašė socialdemokratai.

REKLAMA

Tačiau dabar, atrodo, jų rinkimų pažadai tirpsta kaip pirmas gruodžio sniegas – šiandien valdantieji jau mano kitaip. Premjeras pirmadienį teigė nematęs skaičiavimų, kurie rodytų, kad, Lietuvoje įvedus progresinius mokesčius, per metus būtų galima gauti iki 600 mln. Lt pajamų, nors apie tokius skaičiavimus Seime yra kalbėjusi partijos kolegė, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Socialdemokratų vyriausybės ne pirmą kartą kalba apie planus įvesti PM, tačiau nė viena jų iki šiol nesiryžo to padaryti.

Nėra viduriniosios klasės

Algirdas Butkevičius, Ministras Pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis

Lietuvoje didžioji dauguma dirbančiųjų gauna nedidelį darbo užmokestį. Tokių gyventojų šalyje yra beveik 90 proc. Dideliu darbo užmokesčiu gali džiaugtis tik 5 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi, mūsų šalyje nėra viduriniosios klasės. Todėl progresiniai mokesčiai išbalansuotų sistemą, nes nebūtų mokestinių svertų padidinti mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimus. Santykinai nedidele alga vadinu darbo užmokestį iki 3 200 Lt neatskaičius mokesčių arba iki 2 400 Lt atskaičius juos. Šiandien mano skaičiavimai rodo, kad progresinių mokesčių kol kas negalima įvesti. Žinoma, negaliu būti kategoriškas, nes nežinau, kas bus vėliau. Jeigu atsirastų vidurinioji klasė, išaugtų darbo užmokesčiai, tad mažus atlyginimus gautų tik 40 proc. šalies gyventojų, o didesnius atlyginimus – apie 30 proc., tada būtų galima taikyti progresinę mokesčių sistemą. Jokių skaičiavimų, kurie rodytų, kad būtų galima surinkti daugiau pajamų, man ant stalo niekas nepadėjo. 2014 m. vidurys parodys, kokius mokesčių pakeitimus galima daryti.

REKLAMA
REKLAMA

Neskriauskime turtingųjų!

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys, Darbo partijos (leiboristų) narys

Įvedus PM, galėtume grąžinti pensininkams atimtus pinigus, bet atsirastų neigiama eilutė biudžete. O juk reikia įvesti eurą! Ypač skurdžiams, bedarbiams, neįgaliesiems. Tik jie nesupranta, kaip jiems to reikia! Kalbama apie kažkokias pensijas, bedarbio pašalpas, mažus atlyginimus, kad įvedus eurą, kris pragyvenimo lygis. Pensijas galėtume kompensuoti kitaip, tačiau privatūs kaupiamieji fondai (PKF) – šventa karvė, kuriai šiais metais nubyrėjo 600 mln. Lt. Taip daro išmanantieji ekonomiką, o kiti neva neišmano. Visi nepriklausomi ekspertai, specialistai, išskyrus susijusius su bankais, yra vienos nuomonės: PKF gali būti naudingi tik daug uždirbantiesiems. Taip jie gali apeiti „Sodros“ lubų klausimą ir išgelbėti šeimų pajamas skurdžių sąskaita. O čia dar siūloma įvesti PM. Tai juk kėsinimasis į turtingųjų šeimų biudžetus! Negalima. 900 mln. Lt – ne juokas. Tokius pinigėlius iš turtingųjų atimti! Na, o ekspertai, ekonomistai, patarėjai, trumpiau – bankininkai, stambusis verslas – gali ir užsirūstinti! Toks tai mano ironiškas požiūris.

REKLAMA

Reklaminis jaukas rinkėjams

Irena Degutienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė

Lietuvos politologai beveik sutartinai tvirtina, kad Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesusiformavo klasikines socialdemokratines vertybes atstovaujančios politinės jėgos. Dabartinė Socialdemokratų partija tėra stambiojo verslo interesams atstovaujanti politinė jėga, todėl nuolatiniai reklaminiai jų šūkiai apie solidarumą ir progresinius mokesčius tėra jaukas rinkėjams ir nieko daugiau. Manęs šis eilinis premjero A.Butkevičiaus nuomonės pokytis visiškai nenustebino.

REKLAMA
REKLAMA

Remiu progresinių mokesčių idėją, nes tai – teisingumo pamatas. Tai priemonė, padedanti apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. Progresiniai mokesčiai galioja visose pažangiose Vakarų Europos valstybėse. Kita vertus, iki šiol diskutuojama, ar progresiniai mokesčiai prisidėjo prie šių valstybių pažangos ar jie buvo įvesti tada, kai Vakarų Europos valstybės ir jų visuomenės jau pasiekė tinkamą išsivystymo lygį.

Lietuvos gyventojų pajamų iš darbo vidurkis – tik kiek daugiau nei 1,5 tūkst. Lt. Kitokių pajamų žmonės vis dar gauna mažai. Tai reiškia, kad Lietuvoje nėra gausi ta mokesčių mokėtojų dalis, kurią apmokestinus galėtume pasiekti daugiau solidarumo ir socialinio teisingumo. Todėl net stambioms pajamų sumoms nustačius didelius mokesčio tarifus, o mažiau uždirbantiesiems juos sumažinus, daugiau įplaukų į biudžetą nepavyktų gauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galima pateikti ir daugiau skaičių. Šiuo metu Lietuvoje yra daug žmonių, kurie uždirba mažiau negu vidutiniškai, ir tik apie 5 proc. gyventojų uždirba daugiau nei 5 tūkst. Lt per mėnesį. Pastarieji ir galėtų mokėti didesnius pajamų mokesčius. Jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai, būtų surinkta papildomai apie 20 mln. Lt, atsižvelgiant esamą pajamų diferenciaciją ir įvertinus mokesčių administravimo išlaidas. Visame biudžete tie 20 mln. Lt sudarytų labai mažą dalį, todėl tie, kuriems siekiama padėti įvedus progresinius mokesčius, teigiamo efekto beveik nepajustų. Kitaip tariant, iš tų mokesčių surinktų papildomų pajamų nepakaktų visiems tikslams įgyvendinti. Todėl svarbu, kad didėtų gyventojų, uždirbančių daugiau nei 5 tūkst. Lt, dalis. Kitaip tariant, reikia, kad susiformuotų pakankamai gausi vidurinioji klasė, kurią būtų galima apmokestinti didesniais pajamų mokesčiais.

REKLAMA

Šiame Lietuvos raidos etape geru pavyzdžiu mums galėtų tapti Vokietijoje veikiantis socialios rinkos modelis, paremtas skatinimu telktis į bendruomenes bei palankia šeimai mokestine politika. Vadovaujantis šiuo ekonomikos modeliu, nustatydama progresinį neapmokestinamų pajamų dydį, valstybė skatina žmogų dirbti, o ne gyventi iš socialinių pašalpų ir išmokų, Tai didina ir visuomenės socialinę sanglaudą.

Ką galima padaryti? Kalbant apie darbo užmokestį, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje darbo jėga apmokestinama daugiau nei kapitalas (turtas), kuris sudaro apie 4 proc. visos mokesčių bazės, o euro zonos šalyse – apie 14 proc. Todėl siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pirmiausia reikia mažinti mokestinę naštą mažiau nei vidutiniškai uždirbantiesiems, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tai padėtų sumažinti neoficialų darbo užmokestį, padidintų šalies ekonomikos patrauklumą investuotojams ir konkurencingumą. Šią vasarą buvo priimtos kai kurios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos (gaunantiesiems mažiau nei 1 tūkst. Lt, NPD nuo 470 Lt padidintas iki 570 Lt). Tai žingsnis į priekį, bet to tikrai nepakanka.

REKLAMA

Privalome įsigilinti į lūkesčius

Vitalijus Gailius, Seimo narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio narys

Apie progresinių mokesčių privalumus ar trūkumus, naudą ar žalą valstybės ekonomikai diskutuojama intensyviai jau keletą metų. Abipusė argumentacija įvairi. Nei ekspertai, nei politikai bendros nuomonės nepateikia, todėl neišvengiamai pasitelkiami spėjimai, įžvalgos ir klausimas gvildenamas remiantis iracionaliomis tikimybėmis.

Siekdami progresiniais mokesčiais papildyti valstybės biudžetą, politikai turi ir kitą tikslą – sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų šalyje. Todėl prieš imdamiesi bet kokių sprendimų, privalome įsigilinti į visuomenės lūkesčius ir poreikius, paisyti socialinių ir ekonominių dėsningumų, siekti, kad reformos nesukurtų didesnės mokestinės naštos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Progresinių mokesčių miražas

Jurgis Razma, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys

Kai tik priartėja kokie nors rinkimai, tuoj pasigirsta socialdemokratų kalbos apie ketinimus įvesti progresinius mokesčius. Ne išimtis ir dabar artėjantys Europos Parlamento bei Prezidento rinkimai. Seniai nebekreipiu į tai dėmesio, nes tos kalbos ir lieka kalbomis. O paaiškinimas čia labai paprastas – Lietuvos socialdemokratai savo vykdoma (o ne deklaruojama) politika yra labiau liberalai nei tradiciniai europiniai socialdemokratai.

Juk neatsitiktinai Lietuvoje valdant socialdemokratams būna mažiausias BVP perskirstymas per biudžetą, kuris, atėjus į valdžią konservatoriams, šiek tiek padidėja. Neatsitiktinai socialdemokratų finansų ministras po biudžeto projekto parengimo su džiaugsmu praneša, kad nereikės didinti mokesčių, tačiau nutyli, kad nė kiek nedidins pensijų ir nekompensuos ankstesnio jų sumažinimo. Tačiau socialdemokratais besivadinančiai partijai svarbu pasiekti, kad už ją balsuotų tikrų kairiųjų nuostatų turintys rinkėjai. Jiems prisivilioti kaip tik ir tinka progresinių mokesčių idėja.

REKLAMA

O teoriškai svarstant progresinių mokesčių įvedimą, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad gyventojų pajamoms iki 3 tūkst. Lt jau dabar taikomas progresinis apmokestinimas, nes yra neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris, augant atlyginimui, mažėja iki nulio. Tad realus pajamų mokesčio tarifas, atsižvelgiant į pajamų dydį, kinta nuo 5 iki 15 proc. Ar tikslinga nustatyti didesnį tarifą daugiau nei 3 tūkst. Lt mėnesinių pajamų gaunantiems žmonėms? Manau, kad ne, nes tai darydami išvarytume iš Lietuvos gerai apmokamus specialistus ir atitinkamus investuotojus, praloštume konkurencinėje kovoje savo Baltijos kaimynėms, kurios progresinių mokesčių įvesti neketina.

Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų