REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą – sudėtinga užduotis. Sunku prognozuoti 10 ar daugiau metų į priekį, viskas priklausys nuo ekonominės situacijos tiek Lietuvoje tiek ir Pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA

Pasakyti tvirtai, kad dabartinė Lietuvoje vykstanti pensijų reforma ir pastarieji jos pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2014 m. (turiu galvoje sistemą 2+1+1, o nuo 2016 m. 2+2+2) yra vieninteliai teisingi, neįmanoma. Tačiau kad tai yra žingsnis pirmyn sprendžiant nūdienos „Sodros“ problemas, neabejotina.

REKLAMA

Naujoji sistema gyventojams suteiks progą sukaupti pinigų savo senatvei ne vien per „Sodros“ instituciją, bet ir prisidedant savo lėšomis bei su papildoma valstybės parama.

Be to, labai pozityvu, kad nuo 2004, kai prasidėjo pensijų sistemos reforma, šia tema apskritai padaugėjo informacijos – apie pensijas ir jų kaupimą kalbama spaudoje ir per televiziją, žmonės vis dažniau apie tai diskutuoja buityje.

Į finansinę valstybės paramą kaupiant pensijai galima žvelgti dvejopai.

Pirma, kiekvienam II-osios pakopos pensijų kaupimo dalyviui, ypač jei pensijos kaupimo terminas ne mažesnis kaip 20 metų, ir jeigu kiekvienas kaupiantis atidžiai stebės fondo veiklą ir rezultatus, ne „numes“ rūpesčio dėl investicijų tik fondo valdytojams, tikėtina, kad kaupimas turėtų duoti teigiamų rezultatų. Pinigai būtų kaupiami iš trijų šaltinių: 2 proc. (o nuo 2020 m.-3,5 proc.) iš „Sodros“ biudžeto, 2 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir 2 proc. valstybės parama nuo vidutinio bruto atlyginimo dydžio, koks bus Lietuvoje. Tikėtina, kad tokio dydžio „palūkanos“, o ypač kai nuo 2020 m. iki 3,5 proc. padidės „Sodros“ išmokos dalis, jau turėtų užtikrinti teigiamą kaupiamų lėšų prieaugį.

REKLAMA
REKLAMA

Tikėjimas valstybės siekiu paremti visuomenės narius, kurie rūpinasi savo, o kartu ir visų ateitimi, nulėmė, kad daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų nusprendė taupyti papildomai.

Antra vertus, nusprendusi papildomai remti kaupiančiuosius (papildomi 2 proc. nuo vidutinių bruto pajamų tiems, kas pasirinko), valstybė šiandien prisiimė didelę naštą. Tačiau po kokių 20 metų, jei daugiau nei 1 mln. dirbančiųjų pavyktų sukaupti papildomų nuosavų lėšų (o tai ir suponuoja pensijų sistemos 2+2+2 variantas), valstybei našta turėtų mažėti. Pensijų reforma paskatino žmones mąstyti, atsikratyti lengvabūdiško požiūrio, atidėti dalį uždirbamų lėšų. Tikėtina, kad reforma suteiks galimybę kiekvienam dirbančiam ir mąstančiam sukaupti didesnę sumą savo saugesnei ateičiai.

Vladas Černiauskas yra ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų