REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepos 17 - oji, diena, kai vidutinis lietuvis šiais metais nustojo „dirbti mokesčiams". Tam, kad pradėtų dirbti sau - jam prireikė 137 dienų per metus arba 4 valandų ir 34 minučių kiekvieną dieną.

Liepos 17 - oji, diena, kai vidutinis lietuvis šiais metais nustojo „dirbti mokesčiams". Tam, kad pradėtų dirbti sau - jam prireikė 137 dienų per metus arba 4 valandų ir 34 minučių kiekvieną dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip parodė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokesčių analizė, šiemet 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams tenkanti pajamų dalis nuo darbo užmokesčio fondo (1312 Lt/mėn.) siekė 54 proc. arba kiek daugiau nei 700 litų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinį mėnesio atlyginimą - 2305 litus neatskaičius mokesčių - uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo - 3024 litų - sudarė 57 proc. arba 1728 litus.

REKLAMA

Moka ne tik darbuotojas

Pasak „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, vertinant pajamų dalį mokesčiams, neretai ji skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio - skaičiaus, kurį darbuotojas mato savo darbo sutartyje, populiariai vadinamo „alga ant popieriaus". „Tačiau toks vertinimas neatspindi tikrosios situacijos, kadangi didelę mokesčių dalį už kiekvieną darbuotoją sumoka darbdavys. Bendrą darbo jėgos apmokestinimo naštą sudaro tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokami mokesčiai. Todėl analizuojant mokesčius, kurie siejami su gyventojais, teisingiausia ir objektyviausia vertinti visą darbo užmokesčio fondą, apimantį darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio už darbuotoją sumokamus mokesčius", - aiškino asmeninių finansų ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos pastebėjimu, būtent darbo jėgos mokesčiai, mokami į Sodros biudžetą (30.98 proc.) ir į Garantinį fondą (0.2 proc.) sudaro didžiausią darbo užmokesčio fondo dalį. 825 litus „į rankas" gaunančio gyventojo darbdavys kiekvieną mėnesį už jį valstybei sumoka 312 litų, vidutinį darbo užmokestį gaunančio - 719 litų.

Darbo jėgos apmokestinimas - vienas didžiausių

Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuva išsiskiria aukštu darbo jėgos apmokestinimu. Pasaulio Banko iniciatyva atliktos mokesčių analizės, kurios metu mokesčių sistemos įvertintos 185 valstybėse, duomenimis, Lietuvą pagal darbo jėgos mokesčių sąnaudas, tenkančias darbdaviui, lenkia tik 13 valstybių. Nagrinėjant tik Europos Sąjungos šalis, didesnis darbo jėgos apmokestinimas yra Ispanijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Estijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aukštas darbo jėgos apmokestinimas turi neigiamų padarinių - trukdo ne tik investicijų į šalį pritraukimui, neigiamai veikia darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, bet taip pat lemia neoficialaus darbo užmokesčio paplitimą ir mokesčių vengimą. Sumažinus mokesčių naštą daugiau uždirbantiems, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, darbdaviams atsirastų daugiau galimybių kurti geriau apmokamas, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, o darbuotojams - pasilikti dirbti ir uždirbti Lietuvoje", - teigė O. Bložienė.

Taupantieji „sutaupo" ir mokesčius

Vertinant pačių gyventojų mokamus mokesčius, daugiausia - 369 litus per mėnesį, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis sumoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) forma. Didžiąją dalį jo sudaro išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, būstui ir komunalinėms paslaugoms bei transportui. Dar 320 litų per mėnesį tenka skirti gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), 138 litus - privalomojo sveikatos draudimo įmokai (PSDĮ), 112 litų „nubyra" akcizams ir 69 litai - Sodros mokesčiui.

REKLAMA

Kadangi vartojimo mokesčiai - PVM ir akcizai - sudaro nemenką mokesčiams tenkančių pajamų dalį, pastebima, kad gyventojų, turinčių finansinių įsipareigojimų mokesčiams skiriama suma yra mažesnė. Pavyzdžiui, turintis paskolą vidutinį darbo užmokestį per mėnesį gaunantis šalies gyventojams mokesčiams sumoka beveik 106 litais mažiau nei neturintis finansinių įsipareigojimų.

O. Bložienės teigimu, taip yra dėl to, kad turintys finansinių įsipareigojimų mažiau savo grynųjų pinigų gali skirti vartojimui, todėl mažiau sumoka ir vartojimo mokesčių forma. „Tas pats pasakytina ir apie taupančius. Pavyzdžiui, dešimtadalį pajamų kiekvieną mėnesį atsidedantis vidutinį darbo užmokestį gaunantis šalies gyventojas mokesčiams sumoka 48 litais mažiau nei nekaupiantis. Tad peršasi išvada, jog jei skauda širdį dėl per didelių sumų sumokamų mokesčių, verta daugiau taupyti", - teigė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.

REKLAMA

Kitąmet mokesčių našta mažės nežymiai

Paklausta, ar galima tikėtis, kad kitąmet mokesčių našta mažės, O. Bložienė tvirtino, kad pagrindo tam yra. „Palyginus su 2012-aisiais, šiais metais mokesčių tarifai nesikeitė, todėl atskiriems mokesčiams tenkanti pajamų dalis nekito, o absoliučių sumų, tenkančių vienam ar kitam mokesčiui, dydis keitėsi tik dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo ir vartojimo struktūros pasikeitimų. Tačiau nuo 2014-ųjų pradžios 100 litų didės neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris turėtų sumažinti mokesčiams tenkančią pajamų dalį", - sakė asmeninių finansų ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, jos teigimu, ryškaus pokyčio tikėtis neverta. Mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės tik mažiausiai uždirbantiems ir tik 1 proc. punktu. NPD padidėjimo teigiamą poveikį sumažina nuo kitų metų pavasario didėsiantys akcizai tabakui ir alkoholiui, tad negalintiems atsisakyti žalingų įpročių, gali tekti tas papildomas pajamas „paaukoti" akcizų kompensavimui.

Vilčių dėl mokesčių mažėjimo kitąmet nevertėtų puoselėti ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Uždirbantiems daugiau nei 3192 litus per mėnesį neatskaičius mokesčių NPD netaikomas ir jie pajus nežymų kelių litų mokesčių sumažėjimą tik tuo atveju, jei augina nepilnamečių vaikų. Mat papildomas NPD, taikomas tik tėvams auginantiems nepilnamečius vaikus, nuo 2014-ųjų didės 100 litų - iki 200 litų už pirmą vaiką.

REKLAMA

O. Bložienės teigimu, nuolatinė mokestinė paskata dirbantiesiems yra efektyvi gimstamumo skatinimo priemonė, tačiau Lietuvoje ji turėtų būti didesnė. „Net ir padidinus PNPD už pirmąjį vaiką 100 litų, šeimos pajamos už pirmąjį vaiką išauga tik 15 litų, už kiekvieną kitą - dar po 30 litų. Nėra abejonių, tokia suma negali nei motyvuoti nei padėti išlaikyti vaiką, kadangi skaičiuojama, jog vaiko išlaikymas iki pilnametystės kainuoja apie 150 tūkst. litų. Ekonomistų nuomone, PNPD už kiekvieną vaiką turėtų siekti bent 1000 litų, dėl to šeima per mėnesį mokėtų 150 litų mažesnius gyventojų pajamų mokesčius ir būtų skatinamas gimstamumas darbingose, o ne asocialiose šeimose", - sakė ekspertė.

REKLAMA

Tačiau pirmasis žingsnis racionalesnio asmeninių finansų valdymo link nereikalauja tiek daug pastangų. „Mokesčiai yra mūsų pajamų ir išlaidų dalis, todėl, visų pirma, svarbu juos suprasti, žinoti, kiek mokesčiams išleidžiame, domėtis pasikeitimais. Nepaisant to, jog mokesčių tarifai mums nepavaldūs, sumokamų mokesčių suma priklauso ir nuo mūsų finansinės elgsenos", - apibendrino „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų