REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2013-ieji Lietuvai buvo ne tik žymių renginių, įvairių peripetijų ir permainų politinėje arenoje metai, bet ir netekčių bei praradimų metai, kuomet atsisveikinome su amžinybėn išėjusias garsiais aktoriais, politikais, visuomenės veikėjais.

2013-ieji Lietuvai buvo ne tik žymių renginių, įvairių peripetijų ir permainų politinėje arenoje metai, bet ir netekčių bei praradimų metai, kuomet atsisveikinome su amžinybėn išėjusias garsiais aktoriais, politikais, visuomenės veikėjais.

REKLAMA

Irena Matijošaitienė

Šiemet kovą po sunkios galvos traumos užgeso politikės ir verslininkės Irenos Matijošaitienės gyvybė. Nors kurį laiką mirties aplinkybes gaubė paslaptis ir buvo daugybė įvairių įtarimų.

Atliekant tyrimą buvo aiškiai ir detaliai atkurta visa įvykio chronologija, taip pat surinkti visi tyrimui reikšmingi gretutiniai ir I. Matijošaitienę bei jos aplinką charakterizuojantys duomenys, galutinai parodę, jog I.Matijošaitienės mirtis – nelaimingas atsitikimas.

„Jei gali ir po mirties padėti – tai padėk“ – šie I. Matijošaitienės žodžiai paskatino artimuosius įkurti donorystės idėją puoselėjantį fondą.

REKLAMA
REKLAMA

Vytautas Šapranauskas

Balandžio 18 dienos popietę Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad iš gyvenimo pasitraukė aktoriaus Vytautas Šapranauskas. Netikėta talentingo ir charizmatiško menininko mirtis jo 55-ojo gimtadienio išvakarėse sukrėtė gerbėjus ir kolegas.

REKLAMA

Daug metų teatrui atidavusio V. Šapranausko paskutine stotele žemėje tapo jo mylimas Mažasis teatras. Mažajame teatre V. Šapranauskas suvaidino ryškiausius savo vaidmenis režisieriaus Rimo Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“, „Belaukiant Godo“, „Revizorius“.

V. Šapranauskas buvo laidojamas Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje. Artimieji prašė gerbėjų palydėti aktorių į paskutinę kelionę, pagerbiant jį baltu gėlės žiedu ir žvakele, tad kapinėse tądien plytėjo baltų žiedų ir žvakelių jūra.

REKLAMA
REKLAMA

Audronė Burneikienė

Šių metų lapkritį atsisveikinome su Audrone Burneikienė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava portalui balsas.lt patvirtino, kad apie A. Burneikienės mirtį juos informavo artimieji. „Apie šią nelaimę sužinojome tik prieš valandą, todėl esame labai sukrėsti.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą paskambino artimieji. Mūsų turimais duomenimis, A. Burneikienės sveikata staigiai sušlubavo šį pirmadienį. Tiesa, ji blogiau pasijuto jau savaitgalį, tačiau į medikus tuomet dar nesikreipė. Pirmadienį ji buvo išvežta į reanimaciją. Staigus sveikatos pablogėjimas gali būti susijęs su kraujo užkrėtimu. Medikai galėtų pasakyti tiksliau. Tačiau reikėtų prisiminti, kad kontrolierė prieš mėnesį buvo patyrusi itin sunkų rankos lūžį“, – teigė V. Dambrava.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Burneikienė gimė 1961 metų gegužės 12 d. Vilniuje. 1985 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Baigusi universitetą, iki 1990 metais dirbo Vilniaus tardymo valdybos tardytoja. 1990-1992 metais buvo Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji juristkonsultė. 1992 metais tapo Vidaus reikalų ministerijos Juridinio skyriaus viršininke. 1999 metais balandžio 20 d. Seimo nutarimu paskirta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere.

2003 m. balandį kontrolierė paskirta antrai ketverių metų kadencijai. 1998 metų gruodžio 1 d. Seimas priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 metų balandžio 1 d. 1999 metų balandžio 20 d. Seimas paskyrė A. Burneikienę moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere, o gegužės 25 d. įsteigė Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei patvirtino šios tarnybos nuostatus. 2003 metų balandį kontrolierė paskirta antrai ketverių metų kadencijai. Tarnybai A. Burneikienė vadovavo iki pat mirties.

REKLAMA

Kazys Bobelis

Šių metų rugsėjo 30-ąją sulaukęs 90-ies šiandien mirė Kazys Bobelis.K. Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune Lietuvos karininko, savanorio šeimoje. Baigė Kauno J. Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 m. dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją Lietuvos vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje.

Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. Nuo 1992 m. gyveno Lietuvoje. 1992–2004 m. – VI, VII, VIII Seimo narys, išrinktas Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29. Kandidatu į Seimą 1992, 1996 ir 2000 m. iškėlė Krikščionių demokratų sąjunga. 1992–1996 m. Seime buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, 1996–2000 m. – Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, 2000–2004 m. – Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Turėdamas didelę diplomatinio darbo patirtį kaip įvairių Lietuvos delegacijų vadovas ar narys, sėkmingai gynė Lietuvos reikalus tarptautinėse konferencijose.

REKLAMA

Algirdas Gricius

Spalio 21-ąją mirė 76-erių metų amžiaus buvęs Seimo narys, fizikas, politologas Algirdas Gricius, priklausęs Liberalų sąjūdžiui. A. Gricius Šiaulių pedagoginiame institute buvo įgijęs fizikos ir gamybos pagrindų dėstytojo specialybę, buvo technikos mokslų daktaras, dirbo inžinieriumi, laboratorijos vedėju, buvo vyriausias konstruktorius Elektronikos mokslinio tyrimo institute „Venta“.

1976-1990 metais A. Gricius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos institute. Po nepriklausomybės atgavimo ėmė dėstyti Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 1990-1992 metais buvo Politikos mokslo teorijos katedros docentas, instituto mokslinis sekretorius. 1992-1996 metais buvo išrinktas į Seimą, 1996-1998 metais dirbo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko patarėju užsienio politikos klausimais. Nuo 1998 m. gegužės mėnesio A. Gricius buvo Užsienio reikalų ministerijos patarėjas Europos bendradarbiavimo klausimais iki 2000-ųjų spalio.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų