Studentų vargai – tai ne tik tai, kaip „iškalti“ storiausią knygą likus vos parai iki egzamino, jauni ir ambicingi žmonės iš studijų siekia pasiimti viską, kas geriausia ir išnaudoti visas studijų universitete teikiamas galimybes.
„Esu trečio kurso bakalauro studentas. Labai vertinu savo studijas ir tai, kad finansinė situacija neverčia manęs dirbti, tad galiu visą savo laiką skirti mokslams. Studijuoju statybos fakultete, tačiau vis dažniau pagalvoju, kad norėčiau įgyti papildomų žinių, gal mokytis kurios nors kalbos, o gal net studijuoti ir dar vienoje specialybėje“, – svarsto trečiakursis Eimantas.
Esu girdėjęs apie gretutines studijas – ar trečiajame kurse nėra per vėlu?
Komentuoja Vilma Navikienė, Vilniaus gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė.
Ne veltui sakoma „mokytis niekada ne per vėlu”– Svarbiausia nuspręsti, kokioje būtent studijų programoje, srityje ar kryptyje norite studijuoti gretutinę specialybę. Reikėtų pasidomėti, kiek pasirinktos gretutinės studijų krypties privalomų ir papildomų modulių turite studijuoti tam, kad būtumėte įvykdęs reikalavimus.
Ar už antrosios specialybės studijas man reikės papildomai mokėti visa studijų kainą?
Studijų kaina priklauso nuo modulio/dalyko kreditų skaičiaus. Jei pavyzdžiui studentas mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, jis savo studijų metu turi surinkti 240 kreditų. Norėdamas lygiagrečiai studijuoti gretutinę specialybę, jis pirmiausia turi pasidomėti, kiek ir kokių modulių reikia išklausyti siekiant gauti pažymėjimą apie baigtą gretutinę specialybę. Tuomet reikia įvertinti, kokie dalykai, numatyti pagrindinėje studijų programoje, galėtų būti užskaitomi gretutinėje, o kurie nenumatyti pagrindinėje, bet yra gretutinėje. Už juos gali tekti mokėti papildomai atsižvelgiant į atitinkamo dalyko kreditų skaičių.
Kaip galėčiau pagilinti savo turimas žinias – galbūt egzistuoja kokia nors praktikos programa?
Noras kaupti žinias – visuomet sveikintinas, bet svarbu, kad tai būtų ne chaotiškas žinių kaupimas, o tikslinga veikla. Gebėjimas valdyti asmeninę karjerą leidžia įprasminti mokymąsi visa gyvenimą, todėl visų pirma patartumėme studentui įsivardinti savo tikslus gyvenime ir atsižvelgiant į juos kryptingai kaupti žinias ir patirtį.
Mintis „gal mokytis kokios nors kalbos“ tarsi leidžia įžvelgti ir pajausti abejonę bei neužtikrintumą kam to reikia – “gal pasimokyti kalbos”, „gal pasimokyti fizikos“, „gal pasimokyti dainavimo“ ir pan. Reikia atrasti tų žinių kaupimo prasmę ir tikslą. Tikėtina, kad tas tikslas išties yra, tiesiog reikia jį aiškiai suformuluoti. Be abejo, svarbu ne tik kryptingai kaupti žinias, bet ir įgyti praktinių įgūdžių. Skirtingose universiteto studijų programose numatytos viena arba kelios privalomos praktikos, kurių trukmė nuo 2 iki 8 savaičių.
Pagal studijų nuostatus studentas taip pat turi galimybę atlikti papildomą praktiką, nenumatytą studijų programoje. Tikslinga, kryptinga praktika išties yra vertinga patirtis. Tai leidžia kaupti praktinius įgūdžius, padeda įsivertinti studentui patį save ir patikslinti ar suformuluoti iš naujo žinių kaupimo, tobulinimosi bei kito praktinio patyrimo tikslus.
