Religija, pirkinių terapija, vegetarizmas – internete gausu patarimų, kaip išsigydyti depresiją. Jei į paieškos sistemą „Google“ įvesite žodžių junginį „kaip būti laimingam“, rasite milijonus patarimų – pavyzdžiui, jūsų laimei turėtų užtekti puodelio žaliosios arbatos ir daug žuvies. Nepaisant tokių faktų, kad kol kas depresija laikoma tokia sudėtinga liga, kad nežinoma, kaip ją gydyti, todėl tokie gana kvaili patarimai, kaip įsigyti naują augintinį, šiuo atveju negali padėti, svarbiausia padėties nepabloginti. Listverse.com siūlo paskaityti apie galimas liūdesio ir depresijos priežastis.
10. Daug sekso
Geras seksualinis gyvenimas laikomas labai svarbiu laimingo gyvenimo aspektu. Tai reiškia, kad esate ne tik žavingas, patrauklus ir sąmojingas – tai į jūsų lovą atvilioja daugybę įspūdingų partnerių, – bet ir dažnai mėgaujatės geru seksu. Bet ką iš tikro randame pažiūrėję į modernaus Kazanovos paveikslą?
Ką pasakytumėt apie didžiulį nerimą ir depresiją? Neseniai atlikta mokslinė studija, kurios metu apklausta 3,9 tūkst. koledžo studentų. Jie kalbėjo apie tai, kaip jaučiasi (kaip vertina savo psichinę sveikatą) ir kaip dažnai linkę turėti atsitiktinių meilės nuotykių. Tie jaunuoliai, kurie dažnai užsiimdavo seksu su nepažįstamaisiais, kentėjo nuo daug didesnio nerimo, socialinio nerimo ir depresijos.
Tiesa, mokslininkai kol kas nenustatė, ar seksas nulemia depresiją, ar būtent dėl depresijos žmonės bando užsimiršti ir turėti kuo daugiau lytinių santykių.
9. Buvimas turtingam
Turbūt daugelis žmonių pagalvoja, kad būti turtingam yra nuostabu ir būtent tai būtų noras, kurį pirmą pasakytų pasakų džinui. Nors pinigai ir negali nupirkti laimės, jie liūdesį padaro kur kas patogesnį, tiesa?
Deja, netiesa. Visi girdėjome istorijų apie loterijoje išlošusius asmenis, kurių gyvenimas tapo nesėkmių virtinėmis. Be to, nauji tyrimai rodo, kad nuo vaikystės turtingi žmonės yra linkę į psichines ligas. Vaikai, kurių tėvai uždirba daugiau nei 159 tūkst. dolerių per metus, yra linkę į nerimą, depresiją, savęs žalojimą ir piktnaudžiavimą narkotikais. Labiau pažeidžiami šiuo atveju yra tik vaikai iš pačių vargingiausių šeimų.
Asmenys, kurie uždirba daugiau nei 150 tūkst. per metus – labai motyvuoti ir nuolat dirbantys – menkai suvokia klydimo galimybę. Kitai žodžiais tariant, tai žmonės, kurie vaikams daro psichologinį spaudimą siekdami juos paskatinti sekti jų pėdomis ar bent jau susilaukti ne mažesnio pasisekimo. Spaudimas gerai pasirodyti ir, pavyzdžiui, tapti tokiu pat geru biržos makleriu kaip tėtis, vaikui gali sukelti didžiulę klaidos baimę.
8. Buvimas vegetaru
Vegetariška mityba paprastai tapatinama su sveikata. Vegetarai, kurie vengia riebalų pertekliaus, gali ilgai ir laimingai gyventi. Tačiau tyrimai pateikia įdomios informacijos.
Naujas vokiečių atliktas tyrimas, kurio metu analizuoti 4 tūkst. asmenų mityba ir psichinė sveikata, parodė, kad vegetarams yra didesnė tikimybė sirgti nerimu, hipochondrija, depresija ir kūno dismorfina nei tiems, kurie valgo mėsą.
Svarbu pabrėžti, kad kol kas nėra aišku, ar tai nulemia būtent vegetarizmas, ar nelaimingi asmenys paprasčiausiai atsisako mėsos.
7. Alkoholio vengimas
Alkoholis ir depresija daugeliui atrodo labai susiję dalykai. Be to, alkoholiniai gėrimai kelia stiprią priklausomybę ir, vertinant iš socialinės pusės, daro didesnę žalą nei heroinas. Taigi būtų logiška daryti prielaidą, kad asmenys, kurie nevartoja alkoholinių gėrimų, turėtų būti atsparesni liūdesiui nei tie, kurie kiekvieną šeštadienį kovoja su pagiriomis.
Deja, mokslas ir vėl nustebina. Norvegai atliko didžiulį tyrimą, kuriame dalyvavo net 38 tūkst. asmenų – buvo tiriama jų psichinė sveikata ir gėrimo įpročiai. Nors mokslininkai patvirtino, kad daug alkoholio vartojantys asmenys turėjo problemų dėl nerimo, tiriant depresijos apraiškas gauti visiškai priešingi rezultatai. Respondentai, kurie puikiai save kontroliavo, buvo kur kas nelaimingesni nei tie, kurie kiekvieną rytą pabusdavo su pagiriomis. Teorija taip pat nurodo, kad tie, kurie niekada negeria, bet gyvena gėrimus vertinančioje kultūroje, turi daugiau sunkumų užmegzti socialinius ryšius nei tie, kurie kartais nusprendžia atsipalaiduoti su bokalu rankoje.
6. Religingumas
Esame įpratę manyti, kad religija suteikia labai daug komforto. Tačiau tai yra tik graži mintis. Šiais metais publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 8 tūkst. skirtingo socialinio statuso, įvairias religijas išpažįstančių žmonių iš įvairių šalių – 6 mėnesius buvo tiriamas jų polinkis į depresiją. Išsiaiškinta, kad kuo žmogus yra labiau tikintis, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs rimta depresija. Tuo pat metu buvo vertinami ir tie, kurių įsitikinimai pasikeitė vertinamuoju laikotarpiu. Atsisakiusieji religijos ir tapusieji ateistais tapo laimingesni, o tie, kurie po ateizmo periodo gyvenime vėl tapo religingi, tapo liūdnesni. Apibendrinant visus kriterijus galima teigti, kad dievobaimingieji buvo liūdnesni nei mažiau tikintys ar netikintys.
Laukite tęsinio.
